Tvaresnės bendrovės link – „Iki“ kulinarijoje jau metus nenaudoja narvuose laikomų vištų kiaušinių

Kasmet „Iki“ sunaudojama 100 tūkst. kilogramų kiaušinių

„Visoje prekybos tinklo „Iki“ veikloje vadovaujamės aplinkai draugiškais sprendimais, be to, vienas iš mūsų prioritetų – gyvūnų gerovė. Būtent dėl šios priežasties dvejus metus nebeturime gyvos žuvies akvariumų, o pernai vasarį pirmieji atsisakėme kulinarijos gaminiuose naudoti narvuose laikomų vištų kiaušinius. Pastebime gyventojų sąmoningumą, tokius sprendimus palankiai vertina ne tik gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos, bet ir „Iki“ pirkėjai“, – teigia V. Budrienė.

Anot V. Budrienės, „Iki“ skaičiuoja, kad kasmet vien kulinarijos gaminiams sunaudojama daugiau kaip 100 tūkst. kilogramų kiaušinių. Būtent visą šį didžiulį kiekį kiaušinių „Iki“ kulinarijos cechui jau metus tiekia ant kraiko laikomų vištų kiaušinių augintojai. Kiaušiniai naudojami tokiuose populiariuose kulinarijos gaminiuose kaip tradicinė baltoji mišrainė, lietuviškos salotos su kumpiu ar sluoksniuota tuno mišrainė, todėl rinkdamiesi mėgstamus „Iki“ kulinarijos gaminius pirkėjai gali būti tikri, kad juose naudojami tik ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai. Ateityje narvuose laikomų vištų kiaušinių planuojama nebenaudoti ir konditerijos gaminiuose, o visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių – iki 2025 m.

Kaip teigia „Iki“ komunikacijos vadovė, narvuose laikomų kiaušinių atsisakymas – ne pirmas gyvūnų gerovę užtikrinantis prekybos tinklo sprendimas. Jau kelerius metus „Iki“ asortimente galima rasti vištieną be antibiotikų, o beveik metus vištiena be antibiotikų naudojama ir ruošiant įvairiausius prekybos tinkle gaminamus kulinarijos gaminius, kurie itin populiarūs ir tarp pirkėjų: Kijevo kotletai, mėsainiai su vištienos maltinukais, Cezario salotos. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės, vištiena be antibiotikų naudojama visiems „Pagaminta IKI“ kulinarijos gaminiams ruošti, išskyrus keptus viščiukų broilerių gaminius.

„Iki“ sprendimus palankiai vertina organizacijos

Prekybos tinklo iniciatyvą, stengiantis užtikrinti žuvies, vištų gerovę, palankiai vertina ir gyvūnų sąlygomis besirūpinančios organizacijos. „Tušti narvai“ atstovė Miglė Krasauskaitė sako, jog svarbu, kad tokius prekybininkų sprendimus paremtų ir pirkėjai bei prieš dėdami į krepšelį kiaušinius pagalvotų, kokiu būdu buvo augintos juos padėjusios vištos. Mat narvuose auginamos vištos kenčia ir stresuoja: jos negali išskleisti sparnų, atsistoti ant žemės, nes visą laiką stovi ant grotų.

„Svarbu, kad ir pirkėjai rinktųsi tokius produktus, kurie reiškia didesnę gyvūnų gerovę. Taip jie nerems gyvūnų kančios ir sudarys didesnę etiškesnių produktų paklausą. Pirkėjų sąmoningumas auga. O tai rodo ir apklausos. 2021-ųjų pradžioje atliktoje apklausoje matyti, kad rinkdamiesi kiaušinius 29 proc. pirkėjų atsižvelgia ir į vištų auginimo sąlygas“, – teigia M. Krasauskaitė.