Sukčiai taikosi į vertybes
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruoti beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų – šeštadaliu daugiau nei per pirmus tris šių metų mėnesius. Vien nuo balandžio iki birželio nusikaltėliai iš žmonių ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13 mln. eurų. Didesnę dalį operacijų pavyko sustabdyti, tačiau nusikaltėliai vis tiek padarė apie 5 mln. eurų nuostolių.
Pasak Julijos Markeliūnės, „Telios“ įvairovės ir įtraukties vadovės, į sukčių pinkles pakliūna ir labai protingi, apsiskaitę žmonės. Klaidinga manyti, kad senjorai tampa taikiniu dėl savo naivumo. Sukčiai ciniškai išnaudoja šios kartos vertybes. Vyresni žmonės užaugo aplinkoje, kurioje duotas žodis turėjo svorį, o institucijos buvo gerbiamos. Todėl nusikaltėliai taikosi ne į senjorų silpnybes, o į jų padorumą.
„Matome, kaip senjorui per vaizdo skambutį paskambina ir policijos tyrėju prisistato uniformuotas nepažįstamasis. Kadangi už jo matyti policijos nuovada, auka net nesuabejoja jo tapatybe. Sukčius kreipiasi vardu ir pavarde, padiktuoja tikslų adresą, pasitikslina, ar žmogus tebesinaudoja konkrečiu banku. Tuomet meluoja, esą nutekėjus duomenims kažkas pavogė jo tapatybę ir dabar bando paimti greitąjį kreditą. Išsigandęs senjoras pasitiki pareigūnu, stengiasi elgtis pilietiškai, todėl sutinka padėti tyrimui ir pats atiduoda prisijungimus“, – Lietuvoje pasitaikiusią istoriją apibūdino J. Markeliūnė.
Svarbiausia – neskubėti
Susidūrus su netikėta stresine situacija, kurią dirbtinai sukuria sukčiai, bet kam sunku kritiškai vertinti informaciją. Vis dėlto vyresniame amžiuje natūraliai kinta informacijos apdorojimo greitis, todėl, patiriant didžiulį psichologinį spaudimą, laiku atpažinti klastą gali būti dar sunkiau.
„Sukčiai vagia ir pinigus, ir pasitikėjimą kitais. Supratę, kad buvo apgauti, žmonės dažnai pajunta gėdą, todėl jie pasirenka tylėti. Nusikaltėliai puikiai perpratę šią psichologiją ir nuolat keičia kaukes: jei nesuveikia gąsdinimas, jie bando kurti šiltą, artimą santykį. Privalome garsiai kalbėti apie tai, kad pakliūti į sukčių pinkles nėra kvailumo požymis“, – teigė ekspertė.
Sukčiai vagia ir pinigus, ir pasitikėjimą kitais. Supratę, kad buvo apgauti, žmonės dažnai pajunta gėdą, todėl jie pasirenka tylėti. Nusikaltėliai puikiai perpratę šią psichologiją ir nuolat keičia kaukes: jei nesuveikia gąsdinimas, jie bando kurti šiltą, artimą santykį.
„Svarbiausia taisyklė – sustoti. Jei pokalbio metu jūsų prašo atskleisti prisijungimo duomenis, PIN kodus, pervesti pinigus ar atlikti kitus skubius veiksmus, pokalbį reikėtų nedelsiant nutraukti. Tikras policijos pareigūnas ar banko darbuotojas tokių duomenų telefonu neprašo. Net jei skambinantis asmuo žino jūsų vardą, adresą ar kitą asmeninę informaciją, tai dar nereiškia, kad juo galima pasitikėti. Kilus bent menkiausiai abejonei, visuomet verta pasitarti su artimaisiais arba savarankiškai susisiekti su institucija oficialiai nurodytais kontaktais“, – pabrėžė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė.
Ekspertai primena, kad bankų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai niekada neprašo telefonu atskleisti interneto banko prisijungimų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ PIN kodų, mokėjimo kortelių duomenų ar kitos jautrios informacijos.
Atmintinė
„Telia“ ir Lietuvos policija parengė trumpą atmintinę, skirtą laikyti namuose gerai matomoje vietoje. Ji primena svarbiausius sukčių atpažinimo požymius ir veiksmus, kuriuos verta atlikti sulaukus įtartino skambučio ar žinutės.
Atmintinę rekomenduojama pasikabinti gerai matomoje vietoje, pvz., ten, kur įprastai laikote telefoną, šalia sieninio kalendoriaus, ant šaldytuvo ar šalia televizoriaus. Netikėto skambučio metu ji gali tapti priminimu, kuris padės sustoti, nepasiduoti emocijoms, pasitarti su artimaisiais ir nepriimti skubotų sprendimų. Atmintinėje galima įrašyti savo banko ir ryšio operatoriaus telefono numerius, kad prireikus būtų galima susisiekti ir pasitikslinti informaciją arba pranešti apie sukčiavimo atvejį.
Ekspertai primena: jei kyla bent menkiausia abejonė, pokalbį reikėtų nutraukti, patiems susisiekti su banku ar institucija oficialiais kontaktais ir pasitarti su artimaisiais. Būtent tokia trumpa pauzė dažnai tampa svarbiausia apsauga nuo sukčių. Nukentėjus nuo sukčių svarbu nesigėdyti ir kuo greičiau pranešti policijai, savo bankui ir artimiesiems.
(be temos)