„Pirmiausia visgi reikėtų apsispręsti, kokiu keliu eiti, nes neužmirškite, kad Lietuva yra įsipareigojusi skirti, berods, 54 mln. eurų šitos įmonės modernizavimui. Kodėl nepasirinkus taip, kad iš to viršpelnio jie tą dalį skirtų modernizavimui?“ – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Sysas.
Koncerno „Orlen Lietuva“ susitarime su Vyriausybe numatyta, kad Lietuva šiam projektui skirs kiek daugiau nei 8 proc. bendrų projekto kaštų vertės paramą, kuri sudaro apie 54 mln. eurų ir yra suderinta su Europos Komisija (EK).
Pasak parlamentaro, sprendimas šiuos kaštus padengti viršpelnio lėšomis leistų išvengti papildomų nesutarimų, ypač atsižvelgiant į Lenkijos, kaip strateginės Lietuvos partnerės, svarbą.
„Dabar iš lenkų pusės aš girdžiu, kad jie sustabdys modernizavimą. Tai nėra pats geriausias dalykas. (…) Aš manau, kad Vyriausybė ir ministerija turėtų dirbti šita kryptimi, kaip racionaliau veikti, turint omenyje, kad visgi Lenkija yra mūsų strateginis partneris“, – kalbėjo BFK pirmininkas.
A. Sysas taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis energetikos ministro Luko Savicko pateiktais skaičiavimais, galimos pajamos iš „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo nebūtų didelės.
„Iš to, ką pateikė energetikos ministras Lukas Savickas, ten yra labai nedidelė suma iš to perviršio, kurį jie viršpelnio pavidalu galėtų gauti. (…) Kalbėjo apie, berods, tik 16 mln. eurų. Čia vėlgi nėra ta suma, apie kurią turbūt visi svajoja, kaip buvo su bankais – 300 mln. eurų, 500 mln. eurų“, – teigė jis.
Paklaustas, ar tokia suma būtų pernelyg maža, kad dėl jos būtų verta rizikuoti santykiais su Lenkija, parlamentaras sutiko su tokiu vertinimu.
„Galima pasakyti ir taip. Jeigu tie pono Savicko skaičiavimai, kuriuos jis pateikė, yra teisingi, tada darykime išvadas patys“, – aiškino A. Sysas.
Kaip skelbė ELTA, siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji trečiadienį sutarė dėl kai kurių mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių, naujo viršpelnio apmokestinimo schemos, kuri bus taikoma energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms.
2027 m. biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, tačiau Valstybės kontrolė (VK) numato, kad deficitas kitąmet bus didesnis.
Valys: „Orlen Lietuva“ mokesčio klausimą aptarėme su Lenkijos puse, laukiame jų vizijos
„Aš asmeniškai pirmadienį turėjau susitikimą su Lenkijos finansų ministru, apie tai kalbėjau – labai aiškiai pasakiau, kad jūs priėmėte tam tikrus sprendimus, jūs esate vieni iš lyderių, inicijuojant platesnį europinį sprendimą tuo klausimu (dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo – ELTA). Mes negalime ignoruoti to paties ir tikrai pasiliekame sau manevro teisę apie tai irgi kalbėti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė T. Valys.
„Tai mes susitarėme, kad Lenkijos finansų ministras grįš su savo tam tikra vizija ir įsivaizdavimu, nes mes tam tikrų ženklų, keliančių nerimą, iš šitos pusės, kurią gali paliesti šitas klausimas“, – tikino ministras.
Jau skelbta, kad dėl jau įvesto viršpelnio mokesčio Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.
Pasak Lietuvos finansų ministro, iki šiol vieningo sprendimo dėl mokesčio taikymo nepavyko priimti todėl, kad išsiskyrė ministrų nuomonės.
„Pagrindinis trukdis iki tol buvo vieningos pozicijos kabinete neturėjimas. Mes girdėjom kai kurių ministerijų, atsakingų už tarptautinius ryšius, nuogąstavimus ir jų poziciją, mes jos negalime ignoruoti“, – sakė T. Valys.
Parengti viršpelnio mokesčio schemą, kuri būtų taikoma Lietuvos energetikos sektoriaus bendrovėms, sutarė koalicinė taryba, valdantiesiems ieškant būdų didinti biudžeto pajamas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad viršpelnio apmokestinimas į valstybės biudžetą galėtų papildomai įnešti iki 70 mln. eurų, tikino, kad potencialiai mokestis galėtų būti taikomas iki 10 šalyje veikiančių įmonių.
Finansų ministro teigimu, pirminiai skaičiavimai rodė, kad mokestis galėtų atnešti apie 50 mln. eurų, tačiau šie skaičiai gali būti didesni, be to, diskutuojama dėl to, kur papildomos lėšos galėtų būti nukreiptos bei kokiu laikotarpiu mokestį taikyti.
„Jeigu mes kalbame apie šitą klausimą, tai vienintelė logika yra (mokestį – ELTA) taikyti dabar, nes jau vasarą jis bus nebeaktualus. Tai visi puikiai tą suprantame, ir jeigu mes priimsime tam tikrus sprendimus, prisiimdami tam tikras teisines rizikas, tai, ko gero, bus logiškas sprendimas. Bet irgi mums reikia viską išsiaiškinti, įvertinti galimas pasekmes, rizikas ir grėsmes“, – akcentavo jis.
Siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji trečiadienį sutarė ir dėl kai kurių kitų mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių.
2027 m. biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas.
Naujausi komentarai