Kaip skelbta anksčiau, Lenkija nusprendė įvesti viršpelnio mokestį naftos koncernams, o iš jo surinktas pajamas skirti benzino ir dyzelino kainoms mažinti. Premjero Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė viršpelnio mokesčio pajamomis ketina finansuoti naują degalų kainų mažinimo priemonių paketą.
M. Sinkevičius tokią perspektyvą Lietuvoje vertina atsargiau.
„Stebime, ką daro Lenkija. Bet vėlgi, Lietuvos santykis su „Orlen“ ir Lenkijos santykis su „Orlen“ nėra toks pats. Lietuvoje veikianti gamykla vykdo milžiniškas investicijas, (…) jos sudaro beveik milijardą eurų, o turbūt planuojama investuoti ir daugiau nei milijardą“, – penktadienį žurnalistams Mažeikiuose sakė M. Sinkevičius.
„Aš manau, kad sprendimas dėl investicijų buvo priimtas konsultuojantis su ankstesnėmis valdžiomis, kokia bus mokestinė aplinka. Bet koks mokestinis pokytis dabar, matyt, gali kurti kitokį santykį“, – tikino ministras pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad vertinant galimą viršpelnio mokestį svarbu atsižvelgti ne tik į potencialias biudžeto pajamas, bet ir į „Orlen“ reikšmę Lietuvai – tiek kaip stambaus darbdavio, tiek tarptautinių santykių ir kaimynystės kontekste.
Anot premjero, pirminiai skaičiavimai dėl galimo mokesčio poveikio biudžetui labai skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, o geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.
Prie Vyriausybės veikianti darbo grupė šią galimybę toliau nagrinėja, o ministras pirmininkas teigė ketinantis aptarti situaciją ir su bendrovės vadovais, taip pat išsiaiškinti, kokius sprendimus planuoja Lenkija.
Dėl viršpelnio mokesčio bendrovei „Orlen“ Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.
(be temos)