- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemesnė kaina ir aukštesnė kokybė dažnam pirkėjui gali atrodyti kaip misija neįmanoma, tačiau įvairių prekių pardavėjai dar XIX a. rado būdą, kaip šį iššūkį įveikti pasitelkiant privačius prekės ženklus. Kodėl privatūs prekės ženklai yra pigesni ir kaip jie gali pasiūlyti aukštesnę kokybę, pasakoja „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas Lukas Gudas.
Privačiais prekės ženklais žymimos prekės, kurias gamina prekybos tinklui priklausančios įmonės ar jis užsako pagaminti prekes pas nuolatinius partnerius. Nors labiausiai tokia prekių rūšis kartu su maisto prekybos tinklų plėtra išplito prieš maždaug 30 metų, privačių prekės ženklų istorija siekia net XIX a.
Pirmiausia privačius prekės ženklus pradėjo kurti drabužių pardavėjai ir universalinės parduotuvės, siekdamos geriau atitikti savo klientų poreikius. Jos nusprendė ne tik pardavinėti kitų prekės ženklų rūbus, bet ir pačios juos siūti bei žymėti savo privačiu prekės ženklu. O maisto produktų srityje vienus pirmųjų privačių prekės ženklų įvedė arbatos prekybos tinklas „Atlantic and Pacific Tea Company“, pasiūlęs savo prekės ženklo arbatas.
„Nuo to laiko privatūs prekės ženklai itin išplito įvairiose šalyse. Remiantis tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2023 metų pirmajame ketvirtyje parduotų prekių su privačiais prekės ženklais vertė Europoje vidutiniškai sudarė daugiau nei trečdalį visų greito vartojimo produktų. Šveicarijoje šis rodiklis siekė net 52 proc., o Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Belgijoje – 40 proc. Savo privačius prekių ženklus šiais laikais siūlo ne tik maisto prekybos tinklai, bet ir tokie el. prekybos milžinai, kaip „Amazon“, kuris turi daugiau nei 100 privačių prekės ženklų“, – pasakojo L. Gudas.
„Lidl“ nuotr.
Populiarumą lemia kaina ir patikrinta kokybė
Nors Baltijos šalyse privatūs prekės ženklai tarp greito vartojimo prekių kol kas sudaro palyginti nedidelę dalį – apie 10–15 proc., L. Gudo teigimu, šie ženklai ir Lietuvoje itin sparčiai populiarėja.
„Privačių prekės ženklų populiarumą lemia daugiausia du veiksniai. Visų pirma, tokie produktai yra pigesni, nes į jų kainą neįeina papildomi rinkodaros kaštai. Privatūs prekės ženklai įprastai kainuoja ženkliai mažiau už žinomus prekės ženklus. Kita itin svarbi priežastis – kokybės kontrolė. Pardavėjai užsakydami produkto gamybą ar gamindami jį patys, gali kelti papildomus kokybės reikalavimus tiek pačiai gamybai, tiek naudojamoms žaliavoms ir taip užtikrinti, kad privatus prekės ženklas atitiks pirkėjų aukštus lūkesčius“, – teigė „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas.
„Lidl“ asortimentą sudaro 90 proc. privačių prekės ženklų
Lietuvoje daugiausia privačių prekės ženklų galima rasti „Lidl“ prekybos tinkle, kuriame paties „Lidl“ gaminami arba užsakomi pagaminti produktai sudaro apie 90 proc. viso asortimento. L. Gudas pabrėžia, kad tarptautinė „Lidl“ grupė dalį privačių prekės ženklų užsako dideliais kiekiais tūkstančiams parduotuvių įvairiose šalyse. Didelis užsakymų mastas sumažina vieno produkto savikainą ir dėl to „Lidl“ pirkėjams gali pasiūlyti itin patrauklią kainą išlaikant tokią pat aukštą produktų kokybę.
„Pats efektyviausias būdas pasiūlyti pirkėjams geriausią kokybę už geriausią kainą yra pasitelkti privačius prekės ženklus. Tokiu būdu mes galime išlaikyti tokią pat aukštą ar net aukštesnę kokybę už kitų prekės ženklų, tačiau parduoti juos pigiau. Verta pažymėti, kad dažnai privatūs prekės ženklai yra gaminami tose pačiose gamyklose, kaip ir žinomų tarptautinių prekės ženklų bei pasižymi beveik identiška ar net geresne sudėtimi“, – sakė L. Gudas.
Reikalauja aukštų standartų
Savo privačių prekės ženklų kokybę „Lidl“ garantuoja taikydama gamintojams ir tiekėjams – tiek esantiems Lietuvoje, tiek užsienyje – itin griežtus reikalavimus, dažnai – griežtesnius nei numato teisės aktai, pažymi L. Gudas.
„Pavyzdžiui, kiekvienas „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų gamintojas privalo atitikti visame pasaulyje galiojančio Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo (BRC), pripažintos sertifikavimo įstaigos „International Featured Standard“ (IFS) standartų arba kitus kriterijus. Šių sertifikatų įdiegimas padeda tiekėjams tinkamai vykdyti gamybos ir kitus procesus, išlaikyti produktų kokybę bei lengviau suvaldyti kylančias rizikas. Kadangi „Lidl“ yra tarptautinė įmonė, kokybės standartai yra universalūs ir visose šalyse kokybei taikomi reikalavimai yra tokie patys – tai reiškia, kad Lietuvos tiekėjams taikomi reikalavimai yra tokie kaip ir Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ar kitų šalių“, – pasakojo L. Gudas.
Daugiau nei 2700 kokybės tyrimų
Kita kertinė „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo sistemos dalis – kruopštus visų prekybos tinklo privačių prekės ženklų produktų tikrinimas tiek įmonės viduje, tiek užsakant tyrimus nepriklausomose akredituotose tyrimų laboratorijose.
„Šių patikrinimų metu yra tiriamos gaminių maistinės vertės, nepageidaujamų medžiagų likučiai, analizuojamos produktų sudedamosios dalys. Tiriama, ar produktas yra saugus, ar atitinka numatytą receptūrą ir kitus keliamus reikalavimus. 2020–2021 finansiniais metais atlikome daugiau kaip 2,7 tūkst. tokių tyrimų. Papildomą dėmesį skiriame greičiausiai gendantiems maisto produktams, todėl švieži mėsos, žuvies ir pieno produktai taip pat yra tiriami pasaulyje lyderiaujančioje, nepriklausomoje analitinių tyrimų laboratorijoje „Eurofins“, – sakė L. Gudas.
„Lidl“ nuotr.
Kuria sveikatai palankesnius produktus
Dar vienas privačių prekės ženklų privalumas – jie suteikia galimybę prekybos tinklams kurti inovatyvius produktus, pastebi L. Gudas.
„Pavyzdžiui, siekdami sveikesnės gyventojų mitybos, kartu su užsienio ir Lietuvos gamintojais bei Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais kuriame naujas mūsų privačių prekės ženklų receptūras, kuriose būtų mažiau pridėtinio cukraus ir druskos. Tačiau tuo pačiu siekiame, kad šie produktai išliktų tokie pat skanūs, nepasitelkiant papildomų dirbtinių maisto priedų ar saldiklių“, – sakė L. Gudas.
„Lidl“ jau yra sumažinęs pridėtinės druskos ir cukraus kiekį įvairiuose savo privačių prekės ženklų jogurtuose, leduose, sūreliuose, gaiviuosiuose gėrimuose, kepiniuose, mėsos, žuvies gaminiuose, šaldytuose pusgaminiuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuolaidų ir dovanų dienos „Megoje“ – jau lapkričio 29–30 d.
Juodojo penktadienio (angl. Black Friday) išpardavimai jau spėjo tapti viena laukiamiausių prekybos švenčių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – per paskutinį lapkričio penktadienį vykstantį išpardavimą prekybininkai linkę ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ pasirašys dvi sutartis
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...
-
Bankrutuojanti viena „101 kepyklėlės“ valdytojų „Juviga“ atleidžia visus darbuotojus4
Bankrutuojanti viena „101 kepyklėlės“ tinklo valdytojų – įmonė „Juviga“ atleidžia visus darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. ...
-
Gyventojams svarbiausias būsto tvarumo aspektas – žaliosios erdvės: jas vertina 7 iš 103
Šiandien daugelis gyventojų nori gyventi ne tik patogiame ir kokybiškai įrengtame, bet ir tvariame būste. Tiesa, būsto ir miesto tvarumo suvokimas neretai skiriasi, tačiau daugeliui Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmiausiai asocijuojasi s...
-
NASA kosmoso sveikatos priežiūros inovacijų programoje dirbs su lietuvių „Delta Biosciences“
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. ...
-
„Achemos“ profsąjunga vėl bandys derėtis dėl didesnių atlyginimų2
„Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojams 2022 metais nepavykus su darbdaviu pasirašyti dvejų metų kolektyvinės sutarties bei dėl to trumpai streikavus, įmonės darbuotojai inicij...
-
I. Trinkūnaitė: žala padaryta ne tik „Foxpay“, bet ir „iSun Lithuania“ kompetencijų centrui3
Praeitą savaitę Lietuvos bankui (LB) pranešus apie įmonei „Foxpay“ panaikinamą licenciją, šios įmonės savininkė Ieva Trinkūnaitė teigia, kad toks sprendimas padarė nepataisomą žalą ne tik minėtai finansinių technologij...
-
„Litgrid“, Latvijos ir Estijos operatorės pasirašė sistemos valdymo sutartį
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorės pasirašė Baltijos sistemos regiono valdymo sutartį, nustatančią jų teises ir pareigas kitų metų vasarį sinchronizavus tinklus su kontinentine Europa. ...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Triušių parodoje Kaune – daugiau kaip 200 pūkuotų ilgaausių1
Ateinantį savaitgalį, lapkričio 30–gruodžio 1 d., kauniečiai ir miesto svečiai galės pasigrožėti įvairiausių veislių triušiais, sužinoti naudingų dalykų apie jų auginimą ir dalyvauti kitokiose veiklose. Visa tai vyks prekybos mies...