Nyderlandų teismas: su N. Numa susiję 26 mln. eurų sandoriai – netinkami

Bylą dėl šių sandorių, kuriais N. Numai galiausiai buvo išmokėta daugiau nei 19 mln. eurų, nagrinėjęs Amsterdamo apeliacinis teismas rugsėjo 12 dieną paskelbė, kad beveik 26 mln. eurų su N. Numa sietos Nyderlanduose registruotos bendrovės „TAFF Asset 11” pavedimai buvo atlikti netinkamai valdant įmonę.

Pasak teismo, už tai atsakingi keturi buvę jos vadovai bei „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Bertona Holdings“, Kipre registruotos ribotos atsakomybės įmonės „Averline Holdings“ bei „Miglione Holdings“.

„Buvę TAF direktoriai (...) yra atsakingi už šį netinkamą valdymą TAF viduje. Be to, buvę akcininkai „Bertona“, „Miglione“ ir „Averline“ taip pat yra atsakingi už įrodytą netinkamą valdymą, nes jie pakartotinai prisidėjo prie sandorių, kurie galiausiai buvo labai nepalankūs TAF, neatsižvelgdami į kitų akcininkų interesus ir nesilaikydami skaidrumo pareigos savo kolegoms akcininkams“, – nusprendė Amsterdamo teismas.

„TAF Asset 11” veikė kaip grynųjų pinigų laikymo įmonė akcininkams ir savo turtą laikė iš dalies vyriausybės obligacijų (per „JP Morgan“ fondą) ir iš dalies indėlių bei kitų banko sąskaitų forma“, – rašoma teismo nutartyje.

„TAF Asset 11“ buvo įkurta patikėjimo bendrovės kaip „pašto dėžutės“ įmonė (nevykdanti realios veiklos). 2009 metais ji  susijungė su Lietuvos įmone JJT, todėl gavo prieigą prie 26 mln. eurų lėšų, kurios, teismo duomenimis, atkeliavo iš įmonių, priklausančių „Vilniaus prekybos“ grupei (nutartyje įvardijama „VP Grupe“).

BNS anksčiau rašė, kad 2014 metais „TAF Asset 11“ suteikė 25,8 mln. eurų paskolą įmonei „Bertona Holdings“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai, kuriais 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista „Miglione Investments“, o jai tokią sumą išmokėjo „Bertona Holdings“, tuo metu „Miglione“ šia suma sumažino įstatinį kapitalą, laisvas lėšas išmokėdama Kipro bendrovei „Amarentio Holdings“.

2015 metais buvo sumažintas pastarosios įstatinis kapitalas ir 19,264 mln. eurų išmokėta jos akcininkui N. Numai.

Tyrimo metu buvo vertinama, kodėl „TAF Asset 11“ pasirinko investuoti į Lenkijos įmonę „Emir 77“, kas lėmė tokius sprendimus, kokį vaidmenį atliko Lenkijos verslininkai bei jiems talkinę šalies teisininkai, kokia informacija disponavo bendrovių akcininkai, taip pat ir Lietuvos verslininkų vaidmuo sandoriuose bei kiti aspektai.

Anot Amsterdamo teismo, tuometinė „TAF Asset 11“ direktorė Ingrida Mikėnaitė-Alminė (teismo nutartyje jos pavardė nuasmeninta kaip A.) skolindama lėšas „Bertonai“ nesikonsultavo su kitais dviem TAF direktoriais dėl paskolos tikslo ir su tuo susijusių rizikų „TAF Asset 11“.

„Atsižvelgiant į ypatingą planuojamos teisinės operacijos pobūdį – paskolos suteikimą akcininkui, kuris ketino parduoti savo akcijas – neaišku, kodėl A. (I. Mikėnaitė-Alminė – BNS) nesikonsultavo su bendradarbiais prieš pasirašydama sutartį. A. nedeklaravo interesų konflikto, neinformavo apie jį bendrovės direktorių arba informavo juos per vėlai ir nepakankamai įtraukė juos į sprendimų priėmimo procesą”, – rašoma nutartyje.

Be to, anot teismo, TAF valdyba, suteikusi paskolą „Bertona Holdings“, vėliau atliko itin rizikingus sandorius, apie kuriuos neinformavo smulkiųjų akcininkų: 2014 metų lapkritį sudarė sandorį, pagal kurį už 26 mln. eurų įsigijo TAF valdomos Lenkijos bendrovės „Emir 77“ obligacijų, šiai perleidžiant reikalavimą į „Bertona Holdings“ įsipareigojimą grąžinti paskolą.

Teismas vertino, kad šis sandoris buvo sudarytas ne tik apie jį nepranešus smulkiesiems investuotojams, bet ir neįvertinus jo rizikų, įmonės „Emir 77“ galimybių.

„Tai reiškė, kad TAF taip pat neteko savo reikalavimo į „Bertona“ už paskolą ir nebegalėjo reikalauti, kad „Bertona“ grąžintų paskolą. Vietoj to ji įgijo reikalavimą pagal obligacijas į „Emir“ (tuščią bendrovę), kuris būtų mokėtinas tik po dešimties metų, o TAF nepervedė „Emir“ jokių lėšų (...) ir „Bertona“ tuo metu neprivalėjo grąžinti paskolos „Emir“. TAF valdyba turėjo informuoti smulkiuosius akcininkus apie visus šiuos sandorius ir aiškiai su jais susijusią riziką“, – nutartyje teigė Amsterdamo apeliacinis teismas.

„Įvykdžius sandorius, iš dalies inicijuotus „Averline“ (didžiausios TAF akcininkės – BNS), iš TAF dingo ir pinigai, ir su jais susijusi reikalavimo teisė, liko tik reikalavimo teisė į „Emir“, kurios mokėjimo terminas bus tik po dešimties metų, ir buvo labai neaišku, ar „Emir“ bus pajėgi ją sumokėti“, – konstatavo teismas.

Anot teismo, šiuo metu TAF nevykdo jokios veiklos, ji taip pat vis dar turi „Emir 77“ obligacijų, kurių galiojimas baigiasi šių metų lapkričio 4 dieną.

Atlikti tyrimą dėl „TAF Asset 11“ Amsterdamo teismo Įmonių rūmai nurodė 2020 metais, o tyrimo laikotarpis apėmė nuo 2014 metų rugsėjo. Anot teismo, tyrimas kainavo 220 tūkst. eurų (be PVM), jo išlaidas lygiomis dalimis turės padengti keturi kaltais pripažinti vadovai, įskaitant I. Mikėnaitę-Alminę, – po 55 tūkst. eurų.

Teismas 2020 metų rugsėjį nušalino tuometinį „TAF Asset 11“ vadovą, apribojo didžiosios akcininkės „Averline“ teises, skyrė valstybės nepriklausomą pareigūną jai vadovauti.

„Bertona“ svarsto skųsti sprendimą

„Bertona Holdings Limited“ valdybos narė Lina Karkliauskaitė atsakė į BNS raštu pateiktus klausimus.

– Kokiu tikslu bendrovė „Bertona“ 2014 metais ėmė 26 mln. eurų paskolą?

– „Bertona Holdings Limited“ nuolat investuoja į įvairaus tipo vertybinius popierius. Būdama „TAF Asset 11“ mažumos akcininke „Bertona“ žinojo, kad „TAF Asset 11“ turi neinvestuotų piniginių lėšų ir taip pat ieško galimybių jas investuoti. 2014 metais „Bertona“ ruošdamasi ateities investicijoms kreipėsi į „TAF Asset 11“ siūlydama paskolinti sutartyje nurodytą sumą rinkos sąlygomis.

– Kodėl paskolą „Bertona“ ėmė prieš pat parduodama TAF akcijas?

– Nors šie du sandoriai įvyko tais pačiais metais, jie tarpusavyje nebuvo susiję.

– Ar „Bertona“ jau grąžino jai suteiktą paskolą?

– Taip, „Bertona Holdings Limited“ yra grąžinusi jai suteiktą paskolą.

–  Kokią įtaką šis teismo sprendimas darys „Bertonai“? Ar planuojama jį skųsti?

– Sprendimas įtakos „Bertona Holdings Limited“ neturi. Bendrovė buvo jau ne kartą įtraukta į akcininkų ginčus, bet, kaip rodo istorija, tai jokios įtakos, išskyrus laiko sąnaudas, jai neturėjo. Galimybė skųsti teismo sprendimą yra svarstoma.

– Kodėl skolinantis lėšas iš TAF buvo tariamasi tik su viena iš TAF vadovių? Kodėl apie šį sandorį nebuvo tinkamai informuoti kiti TAF akcininkai?

– „Bertona Holdings Limited“, kreipdamasi dėl paskolos į „TAF Asset 11“, laikėsi visų taikytinų teisės aktų reikalavimų. „Bertona Holdings Limited“ vertinimu, visi suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti.

– Ar galite patvirtinti, kad viena iš TAF vadovų 2014 metais buvo Ingrida Mikėnaitė-Alminė bei kad būtent ji derino paskolą „Bertonai“?

– Duomenys apie „TAF Asset 11“ vadovus 2014 metais yra vieši, I. Mikėnaitė-Alminė buvo viena iš trijų vadovų. „Bertona Holdings Limited“ žinojo, kad tokiam sandoriui yra reikalingas visų valdybos narių pritarimas ir vienu iš asmenų, su kuriais buvo derinamos paskolos sąlygos, buvo I. Mikėnaitė-Alminė.

Lietuvoje N. Numa ir VMI susitarė taikiai

Mokestinį tyrimą, susijusį su N. Numos gautais daugiau nei 19 mln. eurų, nuo 2017-ųjų tyrusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodė N. Numai sumokėti viešai neįvardijamą pajamų mokesčio skolą, tačiau verslininkui nesutikus ginčas persikėlė į teismus.

Nepaisant Nyderlanduose vykusio ir tik šių metų pavasarį baigto tyrimo, VMI su N. Numa pernai gruodį pasirašė taikos sutartį, pagal kurią verslininkas sumokėjo dalį skolos – BNS žiniomis, skola su delspinigiais ir bauda siekė apie 5 mln. eurų, tačiau N. Numa sumokėjo gerokai mažiau.

Kelią sutarties pasirašymui atvėrė Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti ginti viešąjį interesą dėl šio susitarimo. VMI ir N. Numos taikos sutartį šių metų pradžioje patvirtino Lietuvos teismas.

Tuo metu tyrimą Nyderlandų teismuose inicijavo trys broliai Marcinkevičiai – buvę dabar N. Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ akcininkai. Vieno jų advokatas teismui yra teigęs, kad 26 mln. eurų iš bendrovės sąskaitų buvo paimta neteisėtai.

N. Numos atstovai anksčiau tvirtino, kad šiais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamųjų akcijų, o po metų paskola jam buvo grąžinta išpirkus akcijas.