Tačiau saugumo transformacija tuo nesibaigia. Grėsmės persikelia ten, kur tradicinė tvora ar vaizdo kamera nebepadės – į orą ir skaitmeninę erdvę. O pati saugumo industrija vis labiau juda nuo klausimo „kaip greitai sureaguosime?“ prie gerokai svarbesnio – „ką galime padaryti, kad incidentas apskritai neįvyktų?“. Būtent taip per beveik 30 metų darbo saugumo srityje vykusius pokyčius apibūdina ARGUS direktorius Aidas Rudys.
Nuo keturių apsaugos postų iki vienos technologinės ekosistemos
„Prieš trisdešimt metų apsauga pirmiausia buvo įsivaizduojama kaip fiziškai objektą ar jo teritorijos perimetrą saugantys žmonės“, – prisiminė A. Rudys. Technologijų tuomet buvo gerokai mažiau, jos buvo brangios ir dėl šios priežasties, daugeliui verslų sunkiai prieinamos. Signalizacijos dažniausiai buvo diegiamos bankuose, parduotuvėse ar kituose didesnės rizikos objektuose, o kitur pagrindinė saugumo priemonė buvo apsaugos darbuotojai.
Vadovas prisimena paprastą pavyzdį: „saugant didelę sandėlių teritoriją prie skirtingų perimetro kraštinių galėjo budėti atskiri apsaugos darbuotojai, buvo pasitelkiami ir tarnybiniai šunys. Juvelyrinėse parduotuvėse ar valiutos keityklose įprasta buvo matyti ginkluotą apsaugos darbuotoją. Šiandien tokio objekto vaizdas gali būti visiškai kitoks: vaizdo stebėjimo sistemos, elektroninė apsauga, įeigos kontrolė, įvairūs perimetro barjerai, termovizoriniai sprendimai ir radarai leidžia didelę dalį teritorijos stebėti nuotoliniu būdu.
Kai kuriuose objektuose apsaugos darbuotojas išlieka reikalingas, pvz. kontroliuojant patekimą į teritoriją. Tačiau naktį stebėjimą ir pirminį reagavimą perima technologijos bei centrinis stebėjimo pultas.
Pasak A. Rudžio, būtent interneto, skaitmenizacijos ir vaizdo technologijų plėtra tapo vienu didžiausių saugumo industrijos lūžių.
Kamera jau ne tik filmuoja
Dar įdomiau tai, kad šiuolaikinės saugumo sistemos ne tik mato. Jos vis geriau supranta, į ką verta atkreipti dėmesį. „Dirbtinis intelektas vis kokybiškiau apdoroja signalą, jį filtruoja, kuria algoritmus“, – aiškina A. Rudys. Nors apie dirbtinį intelektą šiandien kalbama kaip apie naują revoliuciją, saugumo industrijai pati idėja nėra nauja. Pasak ARGUS vadovo, intelektuali vaizdo analitika šioje srityje naudojama jau daugiau nei dešimtmetį. DI sistemoms galima suformuoti užduotis, o programinė įranga padeda analizuoti gaunamus duomenis ir atrinkti reikšmingus įvykius. Tačiau DI ir automatizavimo galimybės tuo neapsiriboja. Jos gali būti naudojamos apdorojant signalizacijos suveikimus, siunčiant informaciją klientui, klientų aptarnavimo procesuose ar net planuojant apsaugos darbuotojų darbo grafikus.
Ar ateityje DI panaikins apsaugos darbuotojų poreikį?
Kai situacija tampa sudėtingesnė ir reikia įvertinti realų incidentą, informuoti tarnybas ar priimti sprendimą, į procesą įsitraukia žmogus. Todėl A. Rudys nemano, kad technologijos panaikins apsaugos darbuotojų poreikį: „tiesiog keisis jų vaidmuo“ – sakė jis.
Ateityje fizinės apsaugos darbuotojų gali reikėti mažiau, tačiau jų kompetencijos turės būti aukštesnės – reikės gebėti valdyti sistemas, interpretuoti jų pateikiamą informaciją ir priimti sprendimus. Viešuose renginiuose, koncertuose ar kitose situacijose, kur svarbi viešoji tvarka ir tiesioginis kontaktas su žmonėmis, žmogaus vaidmuo išliks. Tai atspindi ir naują ARGUS kryptį: technologijos neturi pakeisti žmogaus – jos turi padėti jam daugiau pastebėti, greičiau suprasti ir tiksliau reaguoti. Svarbiausias pokytis – ne greičiau reaguoti, o neleisti įvykti.
Tačiau bene didžiausias pokytis A. Rudžio teigimu, yra ne pati technologija. Keičiasi požiūris į tai, kas apskritai yra saugumas. „Reikia galvoti, kad neatsitiktų, o ne „gesinti“ jau įvykusį įvykį. Reikia būti žingsniu ar keliais žingsniais priekyje“, – sakė jis. Tokį požiūrį sustiprino ir darbas su tarptautinėmis organizacijomis. Saugos tarnyba ARGUS yra bendradarbiavusi su FIFA renginių saugumo projektais Lietuvoje ir prisimena, kiek daug dėmesio tarptautiniuose renginiuose skiriama išankstiniam rizikų vertinimui, skirtingų scenarijų modeliavimui ir pasiruošimui dar iki renginio pradžios. Tikslas paprastas: ne tik kuo geriau suvaldyti nelaimę, bet pirmiausia – padaryti viską, kad ji neįvyktų. Tą patį principą ARGUS siekia taikyti visuose savo projektuose.
Iš tradicinės saugos tarnybos – į rizikų valdymo ir saugos sprendimų bendrovę
Saugos tarnyba ARGUS, iš tradicinės saugos tarnybos plečiasi į rizikų valdymo ir saugos sprendimų bendrovę. Taigi, įmonė gali pasiūlyti jau ne tik signalizacijos, kamerų ar fizinės apsaugos sprendimus, bet ir pagalbą identifikuojant kokios grėsmės konkrečiam verslui gali iškilti, įvertinti jų riziką ir padėti jos išvengti.
Specialistai gali įsitraukti dar projektuojant naują gamyklą ar kitą objektą – peržiūrėti numatytus saugumo sprendimus, įvertinti jų tinkamumą ir pasiūlyti alternatyvas. Seniau veikiančiuose objektuose situacija kitokia: ilgus metus savo aplinkoje dirbantis verslas kartais tiesiog pripranta prie esamos situacijos ir nebemato silpnų vietų. „Mes ateiname ne kritikuoti ir ne pasakyti, kad pas jus viskas blogai. Padarome objekto analizę, padarome išvadas ir parodome klientui potencialias rizikas“, – pasakojo A. Rudys.
Kalbant apie futuristines technologijas lengva pamiršti, kad vienos skaudžiausių grėsmių verslui nėra naujos
Viena jų – gaisras. A. Rudys atkreipia dėmesį, kad vagystė gali reikšti prarastą turto dalį, tačiau didelis gaisras gali sustabdyti gamybą, sunaikinti žaliavas, sutrikdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir ilgam paralyžiuoti verslo veiklą. Todėl keičiasi ir gaisro aptikimo technologijos. Be tradicinių daviklių, sudėtingesnėse aplinkose gali būti naudojamos aspiracinės gaisro sistemos, kurios nuolat ima oro mėginius ir analizuoja juose esančias daleles. Tokie sprendimai aktualūs ten, kur įprasti jutikliai nėra optimalūs – specifinėse gamybos, aukštos ar žemos temperatūros, dulkėtose ar kitose sudėtingose aplinkose.
ARGUS vadovas džiaugiasi, kad bendrovės įdiegtos ankstyvo aptikimo sistemos jau yra padėjusios klientams laiku sureaguoti į kilusią grėsmę ir neleisti gaisrui išplisti. „Čia ir atsiskleidžia skirtumas tarp tradicinės apsaugos ir rizikų valdymo: geriausias incidentas yra tas, kurio padarinių niekada neprireikė likviduoti.“ – sakė saugos tarnybos vadovas.
Grėsmės iš dangaus
Paklaustas, kur gali įvykti kitas didelis technologinis saugumo šuolis, A. Rudys trumpam susimąsto: „manau, kad tai bus sprendimai susiję su dronais ir jų keliamų grėsmių valdymu.“ Ir tam jau yra labai konkreti priežastis. Pastatus ir teritorijas išmokome saugoti kameromis, įeigos kontrole, perimetro sistemomis, radarais ir kitomis technologijomis. Tačiau dronų plėtra sukuria naują dimensiją – objektą galima pasiekti ne tik per vartus ar tvorą, bet ir iš oro. Tokie sprendimai nebėra vien fantastika. A. Rudys pasakoja jau matęs technologijas, galinčias stebėti oro erdvę ir fiksuoti virš tam tikros teritorijos skrendančius dronus ar kitus objektus. Tai gali būti aktualu ne tik strateginiams valstybės objektams. Dronas virš privataus verslo teritorijos jau kelia visiškai naujo pobūdžio saugumo klausimus. Kitaip tariant, saugomas „perimetras“ plečiasi į trečią dimensiją.
Vagis, kurio gali niekada nepamatyti
Yra ir dar viena teritorija, kurios neapsaugosi nei aukštesne tvora, nei termovizoriumi – tai kibernetinė erdvė. Kibernetinėje erdvėje įmonės gali susidurti su duomenų vagystėmis, veiklos sutrikdymu, išpirkos reikalavimu ir kitais incidentais, galinčiais sukelti ne mažesnių nuostolių nei fizinis įsilaužimas.
A. Rudys tai vadina savotiška vagystės evoliucija: kažkada pirmiausia saugojome fizinį turtą, o šiandien vis daugiau vertės ir kartu rizikos persikelia į skaitmeninę erdvę. Todėl kibernetinis saugumas tampa dar viena kryptimi, kurią ARGUS ruošiasi plėtoti ir siūlyti verslo klientams.
Iki 2030-ųjų – nuo saugos tarnybos iki rizikų valdymo partnerio
Per daugiau nei tris dešimtmečius ARGUS kartu su visa saugumo industrija nuėjo kelią nuo fizinių postų ir tarnybinių šunų iki termovizorių, radarų, vaizdo analitikos ir dirbtinio intelekto. Dabar bendrovė žengia kitą etapą – iki 2030 metų siekia tapti pažangiausia rizikų valdymo ir saugos sprendimų bendrove, vis daugiau dėmesio skiriančia ne vien reagavimui, bet ir rizikų vertinimui, prevencijai bei skirtingų technologijų sujungimui į vieną saugumo ekosistemą.
Tačiau net ir sparčiai tobulėjant technologijoms viena A. Rudžio mintis išlieka stebėtinai žemiška: sistemos gali pamatyti daugiau, apdoroti daugiau informacijos ir atlikti dalį rutininių veiksmų, tačiau kažkam vis tiek reikės įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir prisiimti atsakomybę. Todėl ateities saugumas greičiausiai priklausys ne nuo pasirinkimo tarp žmogaus ir technologijos. Jis priklausys nuo to, kaip gerai išmoksime sujungti abu. ARGUS misija tai nusako paprastai – jungiame žmones ir technologijas saugesniam pasauliui.
Naujausi komentarai