I. Trinkūnaitė teismui skundė Vyriausybės praėjusių metų birželio 5 d. nutarimą ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos gegužės 16 d. išvadą, šį skundą pirmos instancijos teismas kovo pradžioje atmetė kaip nepagrįstą.

Kaip Eltai patvirtino I. Trinkūnaitės advokatas Karolis Gudas, šis teismo sprendimas balandžio 7 d. apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Verslininkė ginčija teismo nutarimą, jog Vyriausybė ir Komisija pagrįstai įvertino nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame sektoriuje veikiančios elektroninės pinigų įstaigos akcijas valdančios verslininkės atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, įtarimai pareikšti ne tik I. Trinkūnaitei, tačiau ir jos sugyventiniui bei vaikų tėvui Vilhelmui Germanui.

Kaip teismui nurodė pareiškėjos advokatas, Vyriausybė ir Komisija „neteisėtai perėmė įstatymo leidėjo funkciją ir sukūrė naują teisės taisyklę“, pripažinusi I. Trinkūnaitės ir V. Germano santykį kaip grėsmę nacionalinio saugumo interesams, nors pati verslininkė, įsigydama „Foxpay“ akcijas, sandorį tikrinusių institucijų klausimų apie šį santykį nesulaukė.

„Mūsų vertinimu, vieno piliečio santykis su kitu piliečiu iš principo nėra ir negali būti nei rizika, nei grėsmė nacionaliniam saugumui. Priešingu atveju Lietuvoje atsiras dviejų rūšių piliečiai – keliantys „riziką“ ir „grėsmę“ ir ne; toks skirstymas yra antikonstitucinis ir antiįstatymiškas“, – argumentuojama teismui.

Anot advokato, įstatyme numatyta, kad vertinamas turi būti tik paties investuotojo teistumo faktas, o ne su investuotoju susijusių asmenų.

„Įrodinėjame, jog trečiojo asmens (V. Germano) atžvilgiu pareikšti įtarimai ar teistumas savaime nėra ir negali būti pagrindas pripažinti I. Trinkūnaitės neatitikimą nacionalinio saugumo interesams“, – teigiama teismui.

LVAT Eltai nurodė, jog byla yra nevieša, nagrinėjama uždaruose posėdžiuose – pirmasis įvyko balandžio 30 d., o antrasis posėdis numatytas gegužės 28 d.

K. Gudas Eltai kovą sakė, jog iki šiol Lietuvoje nė vienam pareiškėjui nėra pavykę laimėti bylos, kurioje būtų ginčijamas su atitiktimi nacionaliniam saugumui susijęs Vyriausybės nutarimas ir Komisijos išvada.

Advokatas taip pat teigė neatmetantis, jog, išnaudojus visas teisines galimybes Lietuvoje, toliau būtų kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Foxpay“ vyriausybinės komisijos akiratyje atsidūrė, pastarajai neleidus I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – eksministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas.

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – ne tik I. Trinkūnaitei ir V. Germanui, bet ir buvusios ministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

STT tyrimo ėmėsi, patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos atliekant ir Lietuvos bankui (LB).

Priežiūros institucija pernai lapkritį už šiurkščius ir sistemingus teisės aktų pažeidimus panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Anot LB, bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, klientų lėšų apsaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.