Rimantas Sinkevičius po susitikimo su šalies prezidente trečiadienį teigė, kad EK bus pateiktas siūlymas pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“ pagal ketvirtąjį ES geležinkelių paketą, kuris numato veiklų atskyrimą.

„Racionaliausias sprendimas - laikytis tų teisinių normų ir įstatymų, tų teisinių normų, kurie Europos Sąjungoje yra priimti. Turiu galvoje ketvirtą geležinkelių paketą, dėl jo sutarta Europos Parlamente ir mes siūlysime skaidrinti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą, kaip numatyta ketvirtame geležinkelių pakete, kuris iš esmės dokumentas pasirodys jau labai greitai“, - žurnalistams sakė R.Sinkevičius.

„Tai reiškia - išlaikyti vertikaliai integruotą struktūrą“, - pridūrė jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Vyriausybę kuo greičiau apsispręsti dėl „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos ir tikisi, kad tai bus padaryta iki birželio 3 dieną vyksiančio premjero ir Europos Komisijos pirmininko susitikimo.

„Komisija reikalauja Lietuvos Vyriausybės per mėnesį priimti sprendimus dėl „Lietuvos geležinkelių“. (...) Nepateikus veiksmų plano, Komisija gali priimti sprendimą atstatyti ruožą ir skirti Lietuvai baudą iki 43 mln. eurų“, - po D.Grybauskaitės ir R.Sinkevičiaus susitikimo sakė prezidentės patarėja Lina Antanavičienė. Ji pridūrė, kad dėl išardyto ruožo „Orlen Lietuva“ ir Latvijos geležinkeliai bei kai kurios kitos galėtų reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

L.Antanavičienė teigė, kad D.Grybauskaitė ragina pertvarkyti geležinkelius.

„Pasak prezidentės, Vyriausybė turi skubiai apsispręsti ir informuoti Europos Komisiją apie sprendimus, kurie padėtų išvengti sankcijų. Įvertinus galimas ekonomines ir finansines pasekmes, Vyriausybei būtina neatidėliojant priimti sprendimus dėl esminių pertvarkymų valstybės įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“, - sakė L.Antanavičienė.

Anot jos, „Lietuvos geležinkeliai“ elgiasi kaip valstybė valstybėje“.

R.Sinkevičius teigė dėl tokios padėties savo atsakomybės neįžvelgiąs - anot jo, kaltė tenka geležinkeliams ir jų vadovybei: „Dėl jos visa kaltė tenka „Lietuvos geležinkeliams“.

„Nesutikčiau su pasakymu, kodėl nieko nedarėte. Pirmiausiai, aš atsakomybę įžvelgiu tam, kam iškelta byla, tai yra akcinei bendrovei. Nesvarbu, kad akcininkas yra valstybė. Antra, pasakyti, kad nieko nedarėme, būtų ne visai teisinga. Jeigu būtume nieko nedarę, tai byla nebūtų šešis metus tęsusis. Mes siūlėme įvairius variantus, tame tarpe - ruožo atstatymas, alternatyvaus ruožo modernizavimas“, - tikino ministras.

Jis taip pat neatmetė galimybės nušalinti nuo pareigų geležinkelių vadovą Stasį Dailydką: „Šiek tiek ankstyvas klausimas, bet aš ir tokio dalyko neatmetu“.

Su S.Dailydka BNS susisiekti nepavyko.

Paklaustas, kada bus priimti sprendimai, susisiekimo ministras teigė, jog galimus sprendimus penktadienį aptars su premjeru.

„Aš aptarsiu penktadienį šiuos klausimus su premjeru, mes turime įvertinti pasekmes ekonomines, politines ir tai, kad artėjam link rinkimų tiesiosios. Tai taip pat tam tikras faktorius. Pasakysiu kaip pavyzdį - jeigu eiti į pilną geležinkelių išskaidymą, tam reikalingas Seimo sprendimas, pasiekti Seimo sprendimą šioje situacijoje sunku prognozuoti“, - tikino R.Sinkevičius.

Paklaustas, ar atskyrus įmones, infrastruktūros bendrovei pakaktų finansinio pajėgumo įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, R.Sinkevičius teigė, jog šis projektas turėtų būti finansuojamas biudžeto lėšomis.

EK konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager) praėjusią savaitę susitikime su R.Sinkevičiumi suteikė Lietuvai mėnesį apsispręsti, kaip elgtis: mokėti baudą ir atstatyti Rengės ruožą arba skaidyti „Lietuvos geležinkelius“.

EK dar pernai liepą pasiūlė tris alternatyvas: atstatyti išardytą ruožą, išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“ arba pagerinti susisiekimą su Latvija. Tačiau geležinkeliai tuomet EK pasiūlymus atmetė.

2013-ųjų kovą tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos pradėjusi EK mano, jog Lietuvos įmonė galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais išmontavo ruožo Bugeniai-Rengė bėgius. Pasak EK, taip buvo apribotos galimybės geležinkeliais vežti krovinius tarp Lietuvos ir Latvijos. Komisija mano, kad remontui būtų užtekę lokalių darbų, eismas galėjo būti atnaujintas greitai.

„Lietuvos geležinkeliams“ gresia iki 10 proc. bendrovės metinės apyvartos bauda - maždaug 43 mln. eurų. Bendrovės konsoliduotos pajamos pernai siekė 431,067 mln. eurų - 8,4 proc. mažiau nei užpernai, ji uždirbo 5,076 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno - 3,8 karto mažiau.

„Lietuvos geležinkeliai“ pernai išmokėjo 8,232 mln. eurų dividendų už 2014 metus. Siūloma, kad šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ sumokės 845,7 tūkst. eurų dividendų  - 20 proc. pelno, nes įmonė įgyvendina svarbius valstybei projektu, pirmiausia „Rail Baltica“.