Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti

Universitetai sistemai būtini

Sveikatos ekspertai forume įvardijo opiausias, skubiausiai taisytinas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas ir pažymėjo, kad su akivaizdžiais sunkumais susiduria pati akademinė medicina.

Pasak VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko, akademinė medicina Lietuvoje vienija mokslinius tyrimus, medicinos edukaciją, klinikinę praktiką ir sveikatos priežiūros valdymą. Medicinos studijos suteikia tiek teorinius pamatus, tiek klinikinę praktiką, visų pakopų studentai turi galimybę dalyvauti moksliniuose tyrimuose, stebėti gydytojų darbą prie paciento lovos ir perimti gerąsias praktikas.

Partnerio nuotr.

„Mūsų absolventai vertinami nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Svarbu, kad valstybės sveikatos politika vertintų šiuos pasiekimus ir būtų orientuota į ilgalaikę perspektyvą, atitiktų dabarties iššūkius ir poreikius, siekiant užtikrinti kokybišką sveikatos švietimą“, – kalbėjo prof. R. Petrauskas.

„Išsilavinę, nuolat tobulėjantys ir veržlūs jauni žmonės – tai ištekliai, kurių negalime sau leisti prarasti“, – sakė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. Jo teigimu, valstybės paramos medikams stygius, auganti skirtis tarp universitetų ir rezidentūros studijų, neveiksmingas akademinės medicinos potencialo išnaudojimas ragina neatidėliojant peržiūrėti šiandienos sveikatos politiką.

„Nepateisinama, kad neatsižvelgiama į universitetų patirtį, o sukaupta kompetencija optimaliai nepanaudojama šalies pažangai“, – akcentavo LSMU rektorius.

Partnerio nuotr.

Turi ką pasiūlyti

LSMU Medicinos fakulteto dekano prof. dr. Andriaus Maco teigimu, pastarieji du metai iliustruoja, kad tam tikri pokyčiai Lietuvos sveikatos sistemoje reikalauja aptarimo. Tačiau universitetų vaidmuo, jų turimas potencialas rūpinantis gyventojų sveikata, jo manymu, yra nepakankamai išnaudojamas.

Partnerio nuotr.

„Tikrai svarbu, kad gyventojai gautų pagalbą, siekiama, kad ji būtų kuo arčiau pacientų, ir tai gerai. Bet yra, pavyzdžiui, retų ligų, žinių apie jas daugėja ir inovatyvūs sprendimai gali būti reikšmingi siekiant jas diagnozuoti, kontroliuoti ar įveikti. Šią grandį gali užtikrinti, kaip bežiūrėsime, būtent tos institucijos, kuriose apjungiamas mokslas ir gydymas, – sakė A. Macas. – Sakoma, kad mokyti gali visi. Ir taip, ir ne. Taip, tam tikrų sričių rezidentus galima parengti ir regioninėje bazėje. Tačiau jeigu jaunas specialistas negaus naujausių žinių ir jų nepraktikuos, o praktikuotis jis gali tik universiteto ligoninėje, – turėsime specialistą, kuris neišvystys aukštos skrydžio trajektorijos: gal būt bus geras specialistas, bet pažiūrėti plačiau ir pasiūlyti žmogui daugiau, deja, negalės.“

Partnerio nuotr.

VU Medicinos fakulteto dekano prof. Daliaus Jatužio teigimu, universitetų potencialas yra didelis, čia koncentruotos mokslo, mokymo geriausios pajėgos – tiek intelektinės, tiek infrastruktūrinės. Tad būtent universitetai gali padėti išspręsti ne vieną sveikatos apsaugos problemą.

„Ar mes, universitetai, turime ką pasakyti, patarti, pasiūlyti? Tikrai taip. Galime pasiūlyti ar sprendimo variantų, ar bent jau idėjų diskusijai. Tad norėtume, kad jos būtų išgirstos ir kartu diskutuojamos. Taip yra visame pasaulyje – kalbant apie žmogų, apie visuomenės sveikatą, neišvengiamai diskutuoja universitetai, sveikatos politikai ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. Tai trikampis, kurio viduje yra žmogus. Tad tą savo reikšmę šiame trikampyje norėtume išgryninti ir aiškiai pateikti – visuomenei, politikams, sprendimų priėmėjams, – sakė D. Jatužis. – Šiuo metu, nors dialogas vyksta, mūsų balsas ne visuomet yra išgirstamas. Svarbu, kad jį girdėtų Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ir kiti politikai. Juk sveikatos klausimai yra aktualūs visai visuomenei.“

Partnerio nuotr.

Dėmesys rezidentūrai

LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius metus rezidentūros studijose Lietuvoje įdiegti pažangūs Vakarų šalių gydytojų rengimo principai. Mūsų šalis tapo viena pirmųjų valstybių Europoje, įdiegusių pakopinių kompetencijų modelį visose rezidentūros studijų programose, o studijų trukmė atitinka tarptautinius standartus.

„Dabar Lietuvai atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį ir užtikrinti nemokamas studijas visiems gydytojams rezidentams“, – sakė prof. J. Kupčinskas.

VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius pažymėjo, kad švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs ne tik sveikatos apsaugos sektoriaus, bet ir visos šalies darniam vystymuisi, o medicinos universitetai labai prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo.

Partnerio nuotr.

„Gydytojų rengimas – vientisas gydytojo ugdymo kelias, prasidedantis ikidiplominėse medicinos studijose, besitęsiantis rezidentūroje ir net mokymosi visa gyvenimą veiklose. Universitetų ir universitetų ligoninių vaidmuo šiame procese yra fundamentalus, nes gydytojas rengiamas ateičiai, o klinikinė aplinka turi sudaryti sąlygas būsimam specialistui matyti technologinių ir organizacinių galimybių horizontą“, – kalbėjo prof. V. Kasiulevičius.

Jis pabrėžė, kad gydytojus rengiančių universitetų ir jų rezidentūros bazių sąveikos modelis mūsų šalyje privalo išlikti baziniu rezidentūros mokymo modeliu.

Partnerio nuotr.

Skubūs žingsniai

Sveikatos ekspertai į forumą susirinko turėdami aiškią viziją apie žingsnius, kurių Lietuvoje būtina imtis skubiai. Susitikimo metu pasirašytoje deklaracijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tiek sveikiems, tiek sergantiems visuomenės nariams, pakankamą ir tolygiai didinamą finansavimą pažangiai ir tarptautiniu mastu pripažintai mokslinei veiklai, sveikatos priežiūros darbuotojų profesinio tobulėjimo galimybių ir motyvacijos auginimą, galimybes visiems sveikatos priežiūros ekosistemos dalyviams įsitraukti į sveikatos politikos formavimą ir aktyvią lyderystę skatinančių sprendimų priėmimą.

Partnerio nuotr.

Taip pat pažymėta, kad būtina suteikti prioritetą kokybiškam gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų rengimui ir tobulinimui, o universitetų ligoninėse svarbu užtikrinti pacientams pažangias sveikatos tyrimų ir gydymo galimybes, atnaujinti ir plėsti mokymo bei mokslinių tyrimų paslaugų infrastruktūrą, joms vystantis ir transformuojantis į konkurencingus universitetų akademinius medicinos centrus.

Deklaracijoje taip pat raginama kurti inovatyviomis technologijomis grįstą asmens sveikatos priežiūros įstaigų aplinką – vystyti telemediciną, diegti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sprendimus.