Jos teigimu, rinkoje trūkstant projektavimo pajėgumų įmonė imasi iniciatyvos kurti greitųjų geležinkelių projektavimo kompetencijų centrą.

„Ilgainiui šis padalinys, sukaupęs greitųjų geležinkelių ir modernios infrastruktūros projektavimo patirtį, galės pasiūlyti savo kompetencijas ir už šalies ribų“, – pranešime sakė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Anot jo, dalis projektavimo darbų ir toliau bus atliekama skelbiant atvirus konkursus rinkai.

Projektavimo komandos vadovas Mykolas Dumbrava sakė, kad naujasis padalinys bus kompetencijų bazė.

„Iki šiol Baltijos šalyse trūko patirties projektuojant greitojo geležinkelio infrastruktūrą, todėl vienas svarbiausių mūsų tikslų – pritraukti specialistų iš užsienio, kaupti žinias, ugdyti kompetencijas ir jas taikyti ateities projektuose“, – pranešime teigė jis.

„LTG Infra“ teigimu, nutiesus „Rail Baltica“ europinė vėžė bus plėtojama Klaipėdos kryptimi bei visoje Lietuvoje, todėl projektavimo poreikis išliks ir po 2030 metų.

BNS rašė, jog sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais, o visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais.

Lietuva iki liepos buvo užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų paramos projektui iki 2030 metų, o papildomai siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų.