Rugsėjo 21–27 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 45 proc. iki 139 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 99 eurai.
„Kainų augimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė sumažėjusi saulės elektrinių gamyba regione ir pabrangusi elektra pietų Švedijoje. Ten kainas didino mažesnė vėjo elektrinių generacija bei aukštesnės elektros kainos Centrinėje Europoje“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
„Nors Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba išaugo 10 proc. ir išliko pagrindiniu vietos elektros gamybos šaltiniu, to nepakako atsverti sumažėjusios saulės generacijos ir brangesnio importo poveikio“, – teigė jis.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 3 proc. ir siekė 259 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 79 proc. poreikio, jos pagamino 205 GWh – beveik tiek pat kaip prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba išaugo 10 proc. iki 121 GWh, saulės – sumažėjo 24 proc. iki 37 GWh. Hidroelektrinės pagamino 16 GWh, šiluminės jėgainės – 17 GWh, o kitos elektrinės – 15 gigavatvalandžių.
Vėjo elektrinės gamino 59 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės – 18 proc., hidroelektrinės ir šiluminės jėgainės – po 8 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Elektros importas padidėjo 14 proc. ir siekė 100 GWh: 57 proc. importuota iš Švedijos, 37 proc. – iš Latvijos, 6 proc. – iš Lenkijos. Eksportas padidėjo 8 proc. iki 54 GWh: 43 proc. – į Lenkiją, 30 proc. – į Švediją, o likę 27 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 68 proc. Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 14 proc. Švedijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi.
(be temos)