„Viešojoje erdvėje buvo nemažai diskusijų įvairiomis, aplinkosauginėmis temomis, kad galimai bus iškirsta visa giria – plyni kirtimai ir visa mediena bus kažkur išvežama. Iš karto noriu tai paneigti – numatoma plynų kirtimų vieta yra tik apie 10 proc. viso poligono ploto ir tik tose vietose, kur yra reikalinga kariuomenei. Pagrindinė yra šaudyklų zona, kur reikės didesnio kirtimo. Tiesa, mes įsipareigojome, kad analogišką kiekį medžių atsodinsime kitose vietose, tad gamtos atkūrimas yra ne ką mažiau svarbus klausimas“, – antradienį žurnalistams sakė R. Kaunas.
„Dialogas su gyventojais, sodybų, miškų ir sklypų savininkais vyksta. Rytoj startuoja techniniai pokalbiai su gyventojais seniūnijoje“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Lietuvos kariuomenės bei Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovai tuo metu tikina, kad poligonuose gamta yra tausojama, saugojama – laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų ir nuolat vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas tai užtikrinant.
Poligono viršininkas: aplinkosauga ir gamtos išteklių tausojimas – nacionalinio saugumo dalis
Kazio Veverskio poligono viršininkas majoras Kęstutis Čekavičius savo ruožtu užtikrino, kad Lietuvos kariuomenė poligonuose savo veiklą vykdo itin atsakingai.
„Kariuomenės pagrindinė užduotis yra užtikrinti valstybės saugumą, tačiau akcentuosiu, kad šią misiją mes vykdome atsakingai ir suprasdami, kad aplinkos apsauga ir gamtos išteklių tausojimas yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis“, – žurnalistams sakė K. Čekavičius.
Anot jo, kariai mokydamiesi, atlikdami pratybas poligonuose laikosi visų jiems nustatytų reikalavimų. Anot jo, tą darant net yra atsižvelgiama į gyvūnijai itin jautrius migracijos ar paukščių perėjimo laikotarpius – tuo metu pratybos būna ribojamos arba išvis atidedamos.
„Lietuvos kariuomenės poligonai yra erdvės, kur yra nuosekliai įgyvendinami aplinkosauginiai projektai ir gamtos išsaugojimo reikalavimai. Visa veikla poligonuose yra vykdoma griežtai reglamentuojant visiems įstatymams, aplinkosaugos normoms bei tarptautiniams reikalavimams. Visada yra vertinamos rizikos bei numatomos prevencinės priemonės“, – aiškino K. Čekavičius.
„Ypatingas dėmesys skiriamas saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei bei natūralioms buveinėms. Stengiamės riboti pratybas ar jų net nevykdyti paukščių perėjimo metu, gyvūnijos migracijos metu, taip siekiant sumažinti ar visiškai eliminuoti galimą poveikį gamtai“, – tikino kariuomenės atstovas.
Kaip teigė vieno iš poligonų viršininkas, kariuomenė nuolat vykdo aplinkos būklės stebėseną-monitoringą, įskaitant dirvožemį, orą, vandens būklę ir kitus aplinkosauginius aspektus.
„Poligonai nėra uždara zona be taisyklių. Priešingai, tai yra vienos labiausiai stebimų teritorijų aplinkosaugos prasme – kiekvienas sprendimas čia turi būti pagrįstas ir atsakingas“, – pabrėžė K. Čekavičius.
Anot jo, visa kariuomenės veikla poligonuose yra vykdoma sutvarkant bet kokias pažaidas, stabdant ir ribojant judėjimą jautresnėse vietovėse. Taip pat atkreipiamas dėmesys į taršos prevenciją bei atliekų, tokių kaip degalų, alyvos ar kitų atliekų tvarkymas bei rūšiavimas.
„Kariai yra mokomi atsakingai elgtis gamtoje, laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir tai nėra butaforija, o kasdienės tarnybos dalis“, – tikino karininkas.
„Mes nuoširdžiai ir glaudžiai bendradarbiaujame su visomis valstybinėmis institucijomis, įskaitant Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų urėdiją, Saugomų teritorijų tarnybą ir mokslo įstaigomis – universitetais, su kuriais sėkmingai vystome projektus, nustatinėjame galimą neigiamą poveikį karinių pratybų poligonuose poveikį ekosistemoms“, – pastebėjo K. Čekavičius.
Tiesa, viršininkas majoras pripažino, kad jei yra vienas būdas, kaip kariuomenės veikla poligonuose gali paveikti gyvūnų ar aplink gyvenančių žmonių kasdienybę, tai yra triukšmas. Tačiau jo žiniomis, karinių mokymų metu skleidžiama akustinė tarša gyvūnams didelio poveikio neturi, o dėl įtakos žmonių gyvenimo kokybei – vykdomi tyrimai.
„Vienintelis ir pagrindinis klausimas, apie aplinkosauginę žalą, kurią kariuomenė gali daryti su savo veikla, yra ne kažkokia cheminė, o fizikinė tarša – būtent akustinė tarša, garsas. Kaip sakiau, yra vykdomas glaudus bendradarbiavimas su universitetais, mokslo įstaigomis ir vykdomi monitoringai, stebėjimai ir iki kokio lygio pakyla garsas atliekant šaudymus – nuo pėstininkų ginklų, minosvaidžių iki artilerijos pabūklų šaudymų“, – aiškino K. Čekavičius.
„Iš principo, faktas yra tai, kad tai nedaro didelio neigiamo poveikio gyvūnams. Tačiau kiek tai liečia ekosistemas, įskaitant gyventojus, tyrimai yra vykdomi, bet didelių ar kritinių neigiamų poveikių nesame fiksavę“, – apibendrino Veverskio poligono vadovas.
Saugomų teritorijų tarnybos vadovė: kariuomenės pažeidimų nesame fiksavę
Tuo metu Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė teigė, kad institucija nėra fiksavusi jokių aplinkosaugos pažeidimų Lietuvos kariniuose poligonuose. Anot jos, apie visus planuojamus veiksmus vietose, kur netoli yra saugomos teritorijos, tarnybai būna pranešama iš anksto, taip išvengiant bet kokio poveikio aplinkai.
„Gamtosauginių pažeidimų kariniuose poligonuose mes nefiksuojame – bet kokia veikla, kuri vyksta kariniuose poligonuose, kur yra saugomos teritorijos, mes dar prieš tam įvykstant gauname informaciją ir derinamės, ar ta veikla gali turėti neigiamą poveikį. Bent jau kol kas, įskaitant ir šį poligoną, mums pavyksta rasti sutarimus“, – žurnalistams sakė A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.
„Bendradarbiavimas yra savalaikis, o ne pavėluotas – nėra taip, kad kažkas jau įvyko ir bendradarbiaujama yra po fakto. Nuo pat pradžių gavome žinutę, kad šioje teritorijoje yra planuojamas karinis poligonas – sėdome prie stalo, teikėme duomenis apie saugomas rūšis, buveines ir kariuomenė yra atsižvelgusi į visus mūsų prašymus“, – tikino tarnybos direktorė.
Anot jos, būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje šiuo metu yra 6 saugomos teritorijos – 5 draustiniai ir Pertako miško biosferos poligonas.
„Jie visi kartu yra ir Europos svarbos „Natura 2000“ teritorijos, todėl mes labai aktyviai nuo pat pradžios bendradarbiaujame su KAM ir kariuomene, ieškodami palankiausių sprendimų, kad gamtos oazės galėtų saugiai likti ir kariniame poligone“, – pastebėjo A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės teigimu, tokiuose kariniuose objektuose, kurių teritorijoje yra saugomų vietų, nuolat vyksta stebėsena, kuri leidžia greitai reaguoti į potencialą grėsmę aplinkai.
„Ir veikiančiuose ir planuojamuose kariniuose poligonuose, kur yra saugomos teritorijos, nuolat vykdoma stebėsena tam, kad galėtume priimti duomenimis grįstus sprendimus ir jei kyla kažkoks poveikis – iškart aktyvuojame kompensacines priemones arba ieškome kitų sprendimų, kad poveikis būtų kaip įmanoma mažesnis“, – aiškina ji.
„Būtent dabar Kapčiamiesčio poligono teritorijoje mes vykdome Pertako miško biosferos poligono ribų keitimo procesą, kad sustiprintumėme vakarinio kurtinio ir kitų saugomų buveinių apsaugą. (…) Tose teritorijose gyvena apie 15 proc. visos kurtinių populiacijos Lietuvoje. (…) Tiesa, dar turime daryti papildomus tyrimus“, – pridūrė A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Pasak jos, šiuo metu planuojamo Kapčiamiesčio poligono saugomose teritorijose nėra planuojamas joks išmiškinimas.
„Labai tikimės, kad taip ir liks“, – reziumavo saugomų teritorijų tarnybos vadovė.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio poligoną Lazdijų savivaldybėje.
Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
(be temos)