Ministras atsiprašė gyventojų dėl Kapčiamiesčio poligono komunikacijos

„Pirmiausia, noriu apgailestauti, kad pradžia buvo tikrai sudėtinga, ne kokia, Krašto apsaugos ministerija turi tikrai prisiimti ir nebijoti prisiimti tos atsakomybės“, – penktadienį gyventojams sakė R. Kaunas.

„Taip, pradėjome ne ta koja, bet šiandien, nepaisant ypač sudėtingų oro sąlygų, esame čia, todėl, kad klausimas yra ypatingai svarbus ir mes visi kartu puikiai suprantame, dėkui jums už tai, kad puikiai suprantame, koks svarbus Lietuvai yra saugumas, koks yra svarbus šis klausimas šitam ypatingam kraštui“, – sakė jis.

Kviečia dialogui

Ministras teigė, kad nors nėra vietinis, jo draugai ir jų tėvai turi sodybą galimo poligono vietoje.

„Aš ne vieną kartą pats asmeniškai plaukiau baidarėmis Ančioje. Tai ypač sudėtingas klausimas ir man asmeniškai, tai jautrus klausimas, tačiau mes visi puikiai suprantame, kad turime rasti kompromisus, ką šiandien ir darysime, vardan Lietuvos galimybės apsiginti ir stiprinti kariuomenę“, – kalbėjo R. Kaunas.

Jis pabrėžė, kad galutiniai sprendimai dėl poligono dar nėra priimti.

„Sprendimai bus priimami Seime. Šiandien mes kalbėsime, klausysimės, mes jus girdime, kviečiame dialogui, ir visi kartu raskime kompromisus“, – sakė ministras.

R. Kaunas pasako, kaip Suomija kariavo su Rusija, Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, dabar su šiuo priešu susiduria Ukraina.

„Tai – ne mitas, tai yra statistika, tai yra realybė, tai yra istorija. Todėl mes ir mūsų visų piliečių pareiga užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė gebėtų augti, gebėtų stiprėti ir, jei prireiktų, gebėtų mus visus apginti – mane, jus, šitą kraštą“, – kalbėjo R. Kaunas.

Ministras pabrėžė, kad jei prasidėtų karinis konfliktas, vadinamasis Suvalkų koridorius, kuriame yra Kapčiamiestis, būtų „pati karščiausia vieta“.

„Poligonas projektuojamas būtent taip, kad kariuomenė galėtų mokytis, jeigu reikėtų, ginti šitą kraštą, būtent šitą teritoriją“, – sakė R. Kaunas.

„Suvalkų koridorius yra strategiškai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai, visoms Baltijos valstybėms, kad mūsų neatkirstų, jeigu įvyktų konfliktas“, – teigė jis.

Anot ministro, Kapčiamiesčio poligone – ne karinė bazė, jame nebūtų dislokuota „ypatingų objektų“, kurie taptų taikiniais.

„Čia yra galimybė mūsų kariuomenei mokytis kartu su sąjungininkais. Taip, šiandien mūsų nepuola, rytoj taip pat nepuls, bet jei mes investuosime į savo gynybą, ką ir darome, jeigu leisime mūsų kariuomenei mokytis, ko ji ir prašo, aš esu tikras, kad nepuls ir daug metų“, – kalbėjo R. Kaunas.

„Kviečiu dialogui, kviečiu ieškoti ir rasti sprendimus“, – pridūrė jis.

Bendruomenė nepritaria

Kaip rašė BNS, siekdami nuraminti gyventojus ir suteikti jiems daugiau informacijos, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės atstovai prieš kelias savaites jau organizavo susitikimą su Kapčiamiesčio gyventojais.

Tąkart susitikimas nebuvo sėkmingas – Kapčiamiesčio bendruomenė siuntė raštus šalies institucijoms, skundėsi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.

Penktadienį į Lazdijus susitikti su gyventojais atvyko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas.

Dalis Kapčiamiesčio gyventojų piktinasi planais dėl poligono ir ragina valdžią persigalvoti.

Anot KAM, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Ministerijos teigimu, šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.

KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.

Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.