Penkių aukštų ir 62 butų namas buvo pastatytas 1961-aisiais. Kaip pasakoja jo renovacijos administratorius Giedrius Dekaminavičius, pastatas buvo ne tik vizualiai atgrasus praeiviams ir jame gyvenantiems žmonėms, bet dar ir kėlė didelį galvos skausmą dėl patiriamų šilumos nuostolių ir vis kylančių mokesčių.

„Didžiausiu iššūkiu tapo rangovo paieška – procesą gerokai apsunkino visą pasaulį sukrėtusios krizės, lėmusios tiek medžiagų, tiek paslaugų brangimą, apsunkinusios renovacijos planus. Visgi daugiabutyje susiformavusi stipri bendruomenė padėjo išlaikyti kryptį. Nors kai kurie gyventojai jautė nerimą dėl darbų eigos, galimų nepatogumų ar to, kaip viskas atrodys po renovacijos, svarbiausia – atviras bendravimas ir išsikeltas tikslas. Jis šiame name buvo aiškus: atsinaujinti, taupyti energiją ir gyventi kokybiškiau“, – dalijosi G. Dekaminavičius.

Renovacijos metu name buvo apšiltintas stogas, sienos ir cokolis, pakeisti langai, lauko ir tambūro durys, vamzdynai, taip pat atnaujinta ventiliacija, įrengti rekuperatoriai.

„Namas išsiskiria vientisai nuo pirmo iki penkto aukšto įstiklintais balkonais ir subtiliu dizaino akcentu – oranžinės spalvos elementais langų rėmuose, balkonų ir laiptinių detalėse. Tokie sprendimai dar neįprasti daugelyje senesnių namų, todėl pastatas akivaizdžiai išsiskiria kvartale“, – pažymėjo pašnekovas.

Džiaugiasi ir apčiuopiama nauda

Gyventojai jau spėjo įvertinti ir šilumos energijos sumažėjimą, kuris siekia 50,34 proc., ir pakilusią būsto vertę.

„Būstai tapo šiltesni ir komfortiškesni, jų vertė pakilo, nes namas yra pačiame miesto centre. Kainos už šildymą, prieš renovaciją siekusios 1,27 Eur/kv. m, šįmet siekė 0,53 Eur/kv. m“, – sakė G. Dekaminavičius ir pratęsia, kad, įgyvendinus energinio efektyvumo priemones, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai sumažėjo net 81,76 t CO₂ ekvivalento per metus.

Gyventojų atstovas Šarūnas Bulota dalijasi, kad džiugina ir pasikeitusi namo išvaizda – pagaliau jis atrodo taip, kaip ir dera pastatui, esančiam miesto centre. Daugiabučio atnaujinimas ne tik pakėlė gyvenimo kokybę į kitą lygį – taip pat sugrąžino pasididžiavimą savo namais.

„Prasidėjus darbams taip pat natūraliai suaktyvėjo ir kaimynų bendravimas – išryškėjo iniciatyvūs, pasiūlymų turintys, diskusijose dalyvaujantys žmonės. Kiekviename name yra bent keli gyventojai, kurie nuoširdžiai įsitrauktų į procesą, tereikia juos surasti. Labai svarbus visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas – ar tai būtų administratorius, bendrijos pirmininkas, rangovas, projektuotojas, ar patys gyventojai. Jei nebendraujama, jei kyla nereikalingų nesutarimų – projektas gali strigti. Todėl linkiu visiems daugiau atvirumo, kantrybės ir konstruktyvaus požiūrio“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais galima jau šiandien, o balsuoti už savo favoritą bus galima nuo birželio 9 d. Rinkimų „Metų renovacijos projektas“ laimėtojai bus paskelbti birželio 16 d. Atiduodami savo balsą nepamirškite įvertinti ne tik estetinį vaizdą, bet ir atliktų darbų spektrą, atsinaujinančiųjų šaltinių diegimą, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą ir pokyčius ne tik gatvės, bet ir viso rajono ar miesto mastu. Daugiau informacijos apie rinkimus „Metų renovacijos projektas“ – APVA feisbuko paskyroje.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.