Grūdų ir rapsų derlius rekordinis: ar esame pasiruošę jį sandėliuoti?

Džiugi prognozė išsipildė: Lietuvos ūkininkai šiemet sulaukė rekordinio grūdų ir rapsų derliaus. Vis dėlto, per karštymetį į sandėlius suvežę sausus grūdus ūkininkai negali būti visiškai ramūs dėl jų kokybės.  Vienas iš jiems gresiančių pavojų – kenkėjai. Ką daryti, kad aukštą  grūdų kokybę būtų galima išlaikyti iki pavasario? Žemės ūkio technika, įranga ir sėklomis  prekiaujančios bendrovės „Dotnuvos projektai“ Projektų diegimo skyriaus vadovo Mindaugo Veiverio teigimu, derlių išsaugoti padėtų tinkamas grūdų paruošimas sandėliavimui.

Sandėlių trūksta

„Javapjūtei pasibaigus galima tvirtinti, kad rekordinį derlių pavyko sudoroti be didesnės įtampos. Vis dėlto, rekordinis grūdų derlius reiškia, kad vėl, kaip ir pernai, gali pritrūkti grūdų sandėliavimo talpų. Jų mūsų šalyje yra per mažai, kad sutalpintų visą derlių, kuris kasmet didėja. Trūkstant sandėliavimo talpų, grūdai yra sandėliuojami tam nepritaikytose patalpose – angaruose, daržinėse arba tiesiog išpilami aikštelėse po atviru dangumi“, – aiškina M. Veiveris.

Pasak jo, šią problemą išspręstų operatyvus grūdų eksportas per uostus. Tačiau kelių pastarųjų metų praktika rodo, kad uosto sandėliai javapjūtės metu dėl laivų vėlavimo būna pripildyti. Dėl to verta pagalvoti apie derliaus sandėliavimo sąlygas savame ūkyje.

Šilti grūdai palankūs kenkėjams veistis

Šiais metais oro sąlygos javapjūtės metu buvo ypač palankios. Žemdirbiams be didelių nuostolių pavyko nuimti net ir labai sugulusių javų derlių. Grūdai buvo kuliami sausi, tik 11–12 proc. drėgnumo. Džiovyklų reikėjo tik javapjūtės pradžioje, nes po to prasidėjo sausra. Vis dėlto, tai dar negarantuoja, kad derlius yra saugus.

„Palankiomis sąlygomis nuimtas derlius – tik dalis atlikto darbo. Sausi  grūdai sandėliuose – visiškai nereiškia, kad grūdus galima pamiršti iki to momento, kada ateis laikas juos parduoti. Dėl svilinančio karščio javapjūtės metu grūdai į sandėlius buvo supilti gana aukštos 30–35 0C temperatūros. Būtent tokia temperatūra yra optimali vabalų, vabzdžių ir jų lervų vystymuisi“, – sako M. Veiveris.

Dėl to, anot jo, per ilgesnį laiką šios temperatūros grūduose gali atsirasti kenkėjų. Žinoma, jų dauginimuisi reikia ir vandens. Tačiau tik laiko klausimas, kada grūduose atsiras ir vabalams ar vabzdžiams reikalingos drėgmės. Neataušinus grūdų ir atvėsus aplinkos orui viršutiniame grūdų sluoksnyje gali greitai susidaryti kondensatas – grūdai sudrėks ir susidarys palankios sąlygos kenkėjų populiacijai augti.

„Viena pagrindinių priemonių išsaugoti sandėliuojamų grūdų kokybę yra jų ataušinimas ventiliuojant“, – teigia M. Veiveris. Be to, pasak jo, reikia žinoti, kada ir kaip tai padaryti.

Bendrovės „Dotnuvos projektai“ Projektų diegimo skyriaus vadovo patarimai, kaip pasirūpinti šių metų grūdų derliumi:

1. Ventiliuokite grūdus sulaukę palankių oro sąlygų. Ventiliuoti grūdus reikia kuo greičiau. Tai daroma nieko nelaukiant, kai tik nukrinta oro temperatūra, o santykinis drėgnumas išlieka nedidelis. Ventiliavimui tinka naktis ar paryčiai, kuomet oras atvėsta. Ventiliuoti, kai supiltų į sandėlį grūdų ir lauke panaši temperatūra, nėra prasmės. Tačiau jei naktį nukrinta iki 10-15 0C, tai yra tinkamas laikas šiltus grūdus ataušinti ventiliuojant.
2. Ataušinkite grūdus iki 15–200C temperatūros. Ventiliuoti reikia tol, kol grūdai atvės iki minėtos temperatūros. Esant tokiai temperatūrai kenkėjų  dauginimasis sulėtėja arba apskritai nebevyksta.
3. Per žiemą ketinamus laikyti grūdus atvėsinkite iki 0–50C temperatūros.  Tai galima padaryti rudenį atvėsus orams. Tokioje temperatūroje vabalai nesivysto, o kai kurie netgi žūva. Atvėsinti geriausia  ventiliuojant grūdus naktimis, kada pasirodo pirmosios šalnos. Ideali oro temperatūra – žemesnė nei 5 0C. Be to, ventiliuoti reikėtų ne didesnio kaip 70 proc. santykinio drėgnio oru, priešingu atveju grūdai gali sudrėkti.
4. Venkite ventiliuoti grūdus labai žemos temperatūros oru. Neatkreipus dėmesio į šią aplinkybę, gali susidaryti ledas. Jis sukels ne vieną problemą ir nepatogumų iškraunant grūdus iš bokštinių sandėlių. Toks ledas gali susiformuoti aruodų ir sandėliavimo bokštų apačioje esančiame drėgnesnių grūdų sluoksnyje ar ant drėgnų įrangos paviršių.

Šios taisyklės, pasak M. Veiverio, turėtų būti aktualios tiek grūdus užauginusiems ūkininkams, tiek sandėliavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ar ūkiams. Padarius šiuos svarbius ventiliavimo darbus, grūdus galima saugiai sandėliuoti iki pavasarinio pardavimo.

Taupumas gali brangiai kainuoti

„Dotnuvos projektų“ atstovas taip pat pastebi, kad dar daug grūdų saugoma neventiliuojamose patalpose, kuriose neįmanoma kontroliuoti temperatūros. Dėl to ne visiems pavyksta išsaugoti grūdų kokybę. Taigi verta pasvarstyti apie ventiliacijos sistemos naudą ir galbūt tokią sistemą įsirengti. Ventiliacija, pasak M. Veiverio, yra minimali priemonė tinkamam grūdų sandėliavimui užtikrinti. 

„Kaip rodo patirtis, kenkėjų grūduose mažai kam pavyksta išvengti, o pagrindinė priežastis jiems atsirasti yra ta, kad grūdai neataušinami. Pasitaiko, kad netgi turintieji visas priemones kontroliuoti temperatūrą ir ventiliuoti grūdus jomis nepasinaudoja. Taip bandoma sutaupyti elektros energijos, ypač jei ketinama greičiau parduoti grūdus. Vis dėlto, vabalų naikinimui skirtos išlaidos yra gerokai didesnės nei grūdų ventiliavimo“, – aiškina M. Veiveris.

Grūdus apnikus kenkėjams, anot jo, kyla didžiulių problemų. Dalį kenkėjų galima išnaikinti valymo mašinomis, tačiau jei vabalas įlindęs į grūdą, jį sunaikinti galima tik aukštesnėje temperatūroje džiovykloje.  Taigi tikrai apsimoka laiku grūdus atvėsinti – šitaip nesudaryti sąlygų kenkėjams vystytis ir būti ramiems, kad saugomų grūdų kokybė išliks tinkama.