Energetikų patyrimas: kaip žlugdyti privatų verslą

Trukdžiai – nuo pradžių

Nors ir laimėtas ginčas teismuose, Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) bendrovei neleidžia plėtoti kogeracinės elektrinės verslo.

2013 m. birželį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija organizavo aukcioną, kurio nugalėtojams, naudojantiems biomasę, buvo paskirstytos elektros gamybos kvotos. Bendrovė "Foksita" buvo pripažinta viena iš aukciono laimėtojų. Nustatytos kvotos – tai valstybės garantuota kaina, kuri mokama už supirktą konkretų elektros energijos kiekį. Aukciono nugalėtojams turėjo būti taikomas 9,7 ct/kWh (be PVM) energijos supirkimo fiksuotas tarifas. Tais pačiais metais Energetikos ministerija (EM) bendrovei išdavė dvejus metus galiojantį leidimą statyti biomasę naudojančią elektrinę.

Kadangi EM negalėjo skirti lėšų kvotoms, bendrovė statybų nevykdė. Po dvejų metų, sužinojusi, kad ministerija gali vykdyti savo įsipareigojimus, duotus organizuojant aukcioną, paprašė pusmečiui pratęsti elektrinės statybos leidimą. 2015 m. liepą VEI tam neprieštaravo.

Ignoravo tarptautinius ekspertus

Natūralu, kad, pratęsus statybos leidimą, per pusmetį elektrinės nepastatysi. Todėl įstatymai ir numato, kad jeigu projektas per suteiktą terminą realizuotas daugiau kaip 50 proc., bendrovei pratęsiamas leidimas pabaigti projektą.

2016 m. sausį audito bendrovė "Ernst & Young Baltic" konstatavo, kad pastatyta apie 70 proc. elektrinės. Todėl "Foksita" teisėtai iškart kreipėsi į VEI, prašydama dar kartą pusmečiui pratęsti statybos leidimą. Valstybę atstovaujantiems energetikams buvo pateikta ne tik tarptautinės audito kompanijos išvados, patvirtinančius atliktus darbus, bet ir projektą finansuojančio banko duomenys apie panaudotas investicijas.

Tačiau VEI 30 dienų tylėjo ir niekaip nereagavo į prašymą, nors tai ją įpareigojo įstatymas. VEI pažeidė ne tik įstatymą, bet ir ignoravo energetikos ministro įsakymą. Jame numatoma, kad, negavus atsakymo per nustatytą laikotarpį, laikoma, jog priimtas teigiamas sprendimas išduoti leidimą.

Kai "Foksita" energetikams priminė apie pažeidimus, šie atsibudo – girdi, prašymas dar neišnagrinėtas. Tačiau atsakyme užsiminta, kad VEI kilo įtarimų, ar teisėtai pradėtos elektrinės statybos, todėl kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Pastaroji nustatė, kad kogeneracinės elektrinės statyba nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų.

Tačiau VEI vis tiek nenorėjo pratęsti leidimo, todėl "Foksita" 2016 m. kovą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir paprašė panaikinti VEI sprendimą nepratęsti leidimo.

Apkrovė tikrinimais

Po kreipimosi į teismą VEI sukruto ir pradėjo reikalauti perteklinių duomenų: kogeneracinės elektrinės techninio ir darbo projektų, statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies objektinės ir lokalinės sąmatų, nustatytų pagal sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodytų baigtinių darbų kiekių. Bendrovė siekdama, kad procesai vyktų kuo greičiau ir sutarimas būtų pasiektas be teismų, pateikė visus prašomus dokumentus.

Tačiau VEI po kelių dienų dar labiau įsismarkavo: užsiprašė dar naujų duomenų, nors ir audito išvadų bei duomenų apie investicijas turėjo pakakti pratęsti leidimą.

Po keturių mėnesių "darbo" VEI atsisakė pratęsti leidimo galiojimo terminą. Vienas pagrindinių argumentų – VEI pasamdyta bendrovė "Projektų ekspertizė" nustatė, kad "objekte atlikta mažiau kaip 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų ir mažiau kaip 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų".

Teismai sumalė valdininkus

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusiųjų metų spalį panaikino VEI sprendimą nepratęsti leidimo. Po kelių dienų Valstybinė komisija patvirtino "Foksitos" kogeneracinės biokuro elektrinės statybos baigimo aktą. Gautas ir leidimas gaminti elektrą.

Tačiau, kol VEI nepripažįsta, kad elektrinės statyba vyko įstatymų numatyta tvarka, "Foksita" negauna kvotos ir kainos, kurią mokėti valstybės institucijos įsipareigojo organizuodamos aukcioną. Gaminti elektrą be kvotos šiuo metu nuostolinga, o ir investuotojai nebūtų net statę elektrinės, jeigu nebūtų laimėję aukciono. Į elektrinę šiuo metu jau investuota beveik 20 mln. eurų.

Valstybei atstovaujantiems VEI vadovams ir klerkams pirmos instancijos teismo sprendimas pasirodė neįtikinamas, todėl jį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT). Pastarojo trijų teisėjų kolegija paskelbė nutartį, kuria atmetė VEI skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepakeistą. VAT ne tik sutiko su apygardos teismo sprendime nurodytais motyvais, bet nutartyje nurodė ir naujų. Tačiau teismai pabrėžė, kad įstatymai jų neįpareigoja priimti sprendimų ir pratęsti statybų leidimą – tai, remdamasi teisės aktais, turi atlikti pati VEI.

Revizavo teismo sprendimus

VEI į neskundžiamą teismo nutartį reagavo keistai: inspekcijos viršininkas Jurgis Dumbrava paskutinę liepos dieną pasirašė sprendimą nepratęsti leidimo plėtoti energijos gamybos pajėgumus ir išvyko atostogauti. Laikinuoju vadovu buvo paskirtas Planavimo ir kontrolės skyriaus viršininkas Andrius Daščioras – manytina, labiausiai išmanantis inspekcijos valdininkas. Valstybės tarnyboje lyg nuosavoje bendrovėje dirbantis A.Daščioras dienraščiui atsisakė teikti bet kokią informaciją apie VEI priimtą sprendimą.

Atrodo, kad VEI darbuotojai neįsigilino į teismų sprendimą ir nutartį. VAAT pripažino, kad VEI iš "Foksitos" pareikalavo perteklinės finansinės informacijos, kurios nereikalauja įstatymas, kuri, kaip akcentavo teismas "būtų ir Bendrovės komercinė paslaptis". Toliau – dar gražiau: "Pareiškėjas Inspekcijai buvo pateikęs pakankamai dokumentų, iš kurių atsakovas galėjo padaryti išvadą, kad bendrovė įvykdė taisyklių reikalavimus, tačiau Inspekcija šių dokumentų tinkamai neįvertino, nepateikė motyvuotų ir pagrįstų išvadų dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų teisingumo ar neteisingumo". O VAT kirto dar skaudžiau: "Atsakovas turėjo vertinti projektinių darbų, kaip vienos iš ypatingosios veiklos valdymo formų, kurią sudaro atlikti darbai bei investicijos, atlikimą, tačiau, kaip patvirtina priimtas sprendimas, atsakovas siekė įvertinti tik statybos darbų atlikimą ir šios bylos ginčo sprendimą grindė tik aktu, nustatančiu statinio projektavimą, nepasisakydamas dėl kitų investicijų".

Nurodymas iš viršaus?

Teismuose VEI teigė, kad "Foksitos" pasamdyta bendrovė pateikė ne audito ataskaitą, o tik pastebėjimus. Dėl to inspekcijai kilo įtarimų, tad ji pasamdė UAB "Projektų ekspertizė", kuri turėjo nustatyti, kiek iš tikrųjų darbų atlikta. VEI teigia, kad ši bendrovė nustatė, jog "Foksita" nėra atlikusi privalomų 50 procentų darbų, tad leidimas jai ir nepratęsiamas.

Tačiau tokie VEI teiginiai kvepia mažų mažiausiai melu. VAT nutartyje sako: "Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neišsiaiškinus atliktų darbų apimties, nes UAB "Projektų ekspertizė" 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 16/053 nurodoma, kad pagal pateiktus dokumentus nei patvirtinti, nei paneigti atliktų projekto įgyvendinimo darbų procentinės apimties nėra galimybės".

VAT taip pat pabrėžė, kad UAB "Projektų ekspertizė" išvada negalėjo būti grindžiama VEI Planavimo ir kontrolės skyriaus (vadovaujamo A.Daščioro) teikimu, kurio pagrindu buvo priimtas ginčytinas sprendimas.

"Atsakovas, nesutikdamas su UAB "Ernst & Yong Baltic" faktinių pastebėjimų ataskaita, privalėjo apie tai informuoti pareiškėją ir sudaryti jam galimybę ištaisyti trūkumus, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo sudaryta ir iš esmės investicijų apimtis nebuvo vertinama (…), kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą ir jo panaikinimo pagrindą.

Dar viena teismų ginčo detalė: UAB "Projektų ekspertizė" inspekcijai pateikta ataskaita įvardijama ne "Foksitos" auditu, o tik pastebėjimais. Kaip ir UAB "Ernst & Yong Baltic".

Valstybės institucijos į teismų sprendimus spjauna retai – tai kenkia institucijos ir visos valstybės įvaizdžiui. Už teismo sprendimo nevykdymą institucijos vadovui numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Vargiai tikėtina, kad VEI viršininkui be "nurodymų iš viršaus" būtų užtekę drąsos iškelti save virš visos teisinės sistemos. Todėl natūraliai kyla klausimų, kas gi paskatino VEI viršininką elgtis neteisėtai?

VEI steigėja ir vienintelė dalininkė yra EM. Su dienraščiu kalbėjęs energetikos viceministras Vidmantas Macevičius iš karto įspėjo, kad inspekcija ministerijai nepavaldi, tačiau jis puikiai žinantis "Foksitos" ir VEI ginčą ir ką tik informuotas, kad bendrovei išsiųstas eilinis neigiamas atsakymas. "Kokie motyvai – nežinau. Inspekcija turėtų komentuoti. Bet, kiek žinau, bendrovė nepadarė 50 proc. investicijų".

"Lietuvos energijos" ausys?

Tiek Seime, tiek energetikų sluoksniuose sklando kalbos, kad VEI paklūsta premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo energetikai Tomo Gerasimavičiaus nurodymams kišti pagalius į "Foksitos" ratus. Paklaustas, ar tai – tiesa, energetikos viceministras bandė išsisukti: "Kas jas nešioja, tas tegul ir komentuoja. Tegul pagrindžia versiją. Komentarų neturiu." Pašnekovas paneigė, kad "Foksitos" galimu žlugdymu suinteresuota "Lietuvos energija", kuri Kaune rengiasi statyti kogeneracinę jėgainę.

Viceministrui pavirtus tyleniu, dienraštis jam pateikė faktų ir paprašė juos pakomentuoti. Atsakymo nesulaukta. Gal todėl, kad jie nepalankūs ne tik VEI, bet ir ministerijai, atsiduoda galimos korupcijos apraiškomis.

Dienraštis pirmiausia paprašė pakomentuoti faktą, kaip jis vertina VEI poziciją, kuri rėmėsi UAB "Projektų ekspertizė" duomenimis, teisme įvertintais tik kaip pastebėjimais, ir kodėl inspekcija reikalavo "Foksitos" papildomų, įstatymo nenumatytų duomenų, kurie sudaro bendrovės komercinę paslaptį.

O kitas dienraščio pastebėjimas dar labiau intriguoja. UAB "Projektų ekspertizė" (akcijas valdo Aplinkos ministerija) direktoriumi dirba Arvydas Kuralavičius. Anksčiau jis dirbo UAB "Darbasta". Po to, kai "Projektų ekspertizė" pateikė kogeneracinę elektrinę norinčiai statyti UAB "Foksita" nepalankius pastebėjimus, ji kartu su UAB "Darbasta" laimėjo UAB "Vilniaus kogeneracinė jėgainė" skelbtą viešąjį pirkimą. Pirkimą supaprastintos apklausos būdu vykdė "Lietuvos energijos" UAB "Verslo aptarnavimo centras". Paslaugų kaina – 64,6 tūkst. eurų.

Maža detalė: "Projektų ekspertizės" direktorius, prieš užimdamas šias pareigas, dirbo "Darbastoje".

"Ar, sugretinus šiuos faktus, juose negalima įžvelgti galimos korupcijos požymių, ypač prisimenant jūsų neigimą dėl "Lietuvos energijos" suinteresuotumo?" – dienraštis klausė energetikos viceministro. Atsakymo nesulaukė.

Vieša paslaptis, atskleista buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus: Kauno kogeneracine elektrine, kaip ir Vilniaus, labiausiai rūpinasi T.Gerasimavičius. Ne energetikas, o viso labo politikas, dabartinio premjero patarėjas energetikai. Abi elektrinės priklausys "Lietuvos energijai", o "Foksita" yra rimta rakštis atliekas deginančią elektrinę planuojančiai statyti "Lietuvos energijai" Kaune, mat gamintų pigią šilumą ir elektros energiją.

„ATITAISYMAS. 2017-08-12 žurnalisto V. Kvedaro straipsnyje „Energetikų patyrimas: kaip žlugdyti privatų verslą“, analizuojant Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimą dėl uždarajai akcinei bendrovei „Foksita“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino nepratęsimo buvo paskelbta Nerijų Bieliauską liečianti tikrovės neatitinkanti informacija, susijusi su jo buvusiomis pareigomis prokuratūroje, bei nurodant, kad VEI teisininkas N.Bieliauskas rengė VEI sprendimą, kuriuo atsisakyta pratęsti UAB „Foksita“ leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą, nors N.Bieliauskas nėra šio sprendimo autorius. DMN pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju, prieš rašydamas minėtą straipsnį, žurnalistas pilnai neišsiaiškino aplinkybių, todėl buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. DMN atsiprašo N. Bieliausko už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą.“