„Tai yra atsakas į tas padidėjusias kalbas dėl galimo solidarumo ar didesnio pelno mokesčio taikymo. Akivaizdu, jog tai atsakymas ir perspėjimas Lietuvai. Normalu, kad grupė taip reaguoja, ji turi taip reaguoti, būtų keista, jei nereaguotų“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Vertinčiau tai kaip derybinę poziciją (dėl bendrovės viršpelnio apmokestinimo – BNS) bei signalą dėl pačios investicijos apskritai – kad galbūt valstybė galėtų kažkaip kitaip į ją pažiūrėti“, – BNS teigė Lenkijos politikos ekspertas, Rytų Europos kolegijos Vroclave vadovas Laurynas Vaičiūnas.
Skaičiuojant, jog į modernizavimo projekto užbaigimą būtina investuoti dar apie 0,5 mlrd. eurų, SEB analitikas pabrėžia, kad logiška, jog koncernas imasi skaičiuoti, ar Mažeikių gamykla jam atsiperka.
„Kol nereikėjo daug investicijų, objektas (Mažeikių gamykla – BNS) pats save išlaikė. Bet kai kalbame apie šimtamilijonines investicijas, kurios pradėtos daryti ir kurių dar reikia, panašu, kad atsiperkamumo jau turbūt nelabai yra“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Kaip rašė BNS, Lietuvos energetikos ir finansų ministrai Lukas Savickas ir Taurimas Valys „Orlen“ vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) pareiškimą sieja su galimu „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimu.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki kito pirmadienio įvertinti energetikos įmonių pelną bei viršpelnį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Ragina finansinės būklės nevertinti vien trumpalaike sėkme
„Orlen“ vadovas Lenkijos naujienų agentūrai PAP teigė, kad grupė turės priimti sprendimą, ar investuoti į gamyklos modernizavimą – tai pratęstų jos gyvavimą keliolikai metų, tačiau jei projekto bus atsisakyta, grupė prisiims riziką, jog gamykla Mažeikiuose nutrauks veiklą.
I. Fafara aiškino, kad „Orlen Lietuvos“ kasmetinis pelnas yra per mažas į gamyklą atliktoms investicijoms padengti, o iš finansinės pusės jos veiklą pateisina tik tai, jog jai nereikia papildomo finansavimo.
Anot Lenkijos politikos eksperto L. Vaičiūno, Lenkijos viešojoje erdvėje šie pareiškimai analizuoti nedaug: „Lenkijos ekspertai kol kas į pranešimus nekreipia dėmesio, cituojama tik sausa informacija. Niekas į tai per daug dėmesio neatkreipė.“
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog dabar rinkoje vyraujant itin aukštoms degalų kainoms Mažeikių gamyklos finansinės perspektyvos yra geros.
„Natūralu, kad buvo laikotarpių, kuomet galbūt ji („Orlen Lietuvos“ – BNS) gamykla nenešė didelio pelningumo, bet šiuo metu, ypač esant aukštoms dyzelino kainoms, tokio tipo gamyklos visame pasaulyje uždirba neplanuotus planus. Šiandienos situacija, manau, kaip tik „Orlen“ gamyklai yra aukso amžius“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu T. Povilausko teigimu, gamyklos finansinės padėties nereikėtų vertinti atsižvelgiant tik į šiųmetį neprognozuotą pelną. Jo teigimu, Lietuvos valdžios sprendimas apmokestinti neplanuotą pelną „labai stipriai demotyvuotų investuotoją“, vos atsiradus progai pagaliau uždirbti.
„Pastaruosius 20 metų („Orlen“ Mažeikių įmonę įsigijo 2006 metais – BNS) gamykla Mažeikiuose nebuvo kažkoks gerus rezultatus generuojantis objektas koncernui. Neatmeskime, kad po vienų – dvejų metų situacija perdirbimo rinkoje kardinaliai pasikeis vėl „Orlen“ nenaudai", – kalbėjo T. Povilauskas.
„Pagal devynių mėnesių rezultatus nereikėtų sugadinti keliolikos metų perspektyvos“, – nurodė analitikas.
Kaip rašė BNS, I. Fafara aiškino, kad Mažeikių gamyklos, kaip nė vienos kitos naftos perdirbimo gamyklos Europoje, padėtį sunkina jos geografinė padėtis, toli nuo didelių sausumos rinkų, o tai riboja jos verslo galimybes.
„Ji iš esmės yra viena mažiau konkurencingų gamyklų Europoje“, – pabrėžė T. Povilauskas.
Tuo metu ekspertas L. Vaičiūnas nesutiko, kad Mažeikių gamykla yra atkirsta nuo didžiųjų rinkų: „Tai yra iš dalies netiesa, nes negali būti, kad tik šiais metais taip staiga nutiko, kad ji yra atjungta nuo tų rinkų, (...) nebuvo neišnaudojami Mažeikių pajėgumai. Manau, kad čia yra labiau kamufliažas.“
Ragina kalbėtis su Lenkija
BNS skelbė, kad „Orlen Lietuva“ pernai lapkritį nutraukė sutartį su JK energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“ dėl žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos šiai dėl finansinių sunkumų nuolat vėluojant atlikti darbus bei laiku neatsiskaitant su Lietuvos subrangovais.
„Orlen Lietuvos“ atstovų teigimu, iki tol atlikta apie 80 proc. visų projekto darbų.
Buvusio ministro Ž. Vaičiūno teigimu, giluminio naftos perdirbimo įrenginys Mažeikiuose būtinas gamyklos pelningumui: „Jau anksčiau buvo aišku, kad be šios investicijos „Orlen“ gamyklai Lietuvoje tikrai perspektyvų daug nebūtų žvelgiant į ateitį. Ši investicija buvo būtina gamyklos pelningai veiklai užtikrinti.“
Tiek jis, tiek Lenkijos ekspertas įsitikinę, jog diskusijos dėl projekto ir gamyklos ateities turės keltis į dvišalį politinį lygmenį.
„Dialogas ir pokalbiai su Lenkijos puse yra būtini, nes tai yra bendras interesas Lietuvos ir Lenkijos, kad šis projektas būtų užbaigtas ir įgyvendintas“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
„Orlen“ investiciją Lietuvoje kažkiek galima vertinti ekonomiškai, nes tai yra didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje, pelninga ir efektyvi įmonė, bet ji taip pat turi labai didžiulę reikšmę politikai. Ir čia tikrai reikės politikų kažkokio bendradarbiavimo, tai tikrai nebus tik verslo sprendimai“, – svarstė L. Vaičiūnas.
„Orlen Lietuva“ 641 mln. eurų vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose statybos pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį „Orlen Lietuva“ pranešė, kad investicijos į gamyklos modernizavimą pabrango 45 proc. ir siekia apie 970 mln. eurų.
Neoficialiomis „PAP Biznes“ žiniomis, investicijai Mažeikiuose užbaigti reikia apie 600–700 mln. JAV dolerių (536–625 mln. eurų).
Pernai kovą Vyriausybė įsipareigojo projektui skirti ne daugiau kaip 54 mln. eurų valstybės paramos, taip pat suteikti kitokią finansinę paramą, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatą, kompensacijas už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijas į infrastruktūrą.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė šalies įmonė, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą, ir vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse.
Naujausi komentarai