Laima Balionienė, Alytaus pieninės gamybos vadovė, akcentuoja, kad visas pienas perdirbimui surenkamas tik iš Lietuvos ūkininkų. Įmonėje iš jo gaminama daugiau kaip 100 rūšių įvairių pieno produktų, o šiltuoju metų laiku – ir per 30 rūšių valgomųjų ledų. Kasdien į 161 šalyje veikiančią „Norfos“ parduotuvę su Alytaus pieninės produkcija išvažiuoja 3–5 pilni vilkikai. Nedidelė dalis produkcijos eksportuojama į Latviją.
Investavo į našumą ir kokybę
„Kai prieš 5–7 metus ėmėme iš esmės modernizuoti pieninę ir pasiūlėme su nauja įranga pagamintų produktų, sulaukėme įvairių šalies gamybos įmonių atstovų susidomėjimo. Jie labai palankiai įvertino mūsų gaminamo pieno, kefyro, varškės, sviesto, taip pat kitų produktų kokybę ir tapo nuolatiniais klientais, – prisiminė Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius. – Profesionalai ypač gerai išmano ir sugeba atsirinkti produktus pagal kainos ir kokybės santykį. Jie Alytaus pieninės gaminamą pieną, kefyrą, varškę, sviestą naudoja gamindami koldūnus, įvairius kepinius, duoną, kebabus ir kt.“
Jis akcentuoja, kad įmonės gaminamos produkcijos kokybė ypač priklauso nuo žaliavinio pieno ir įrangos, su kuria iš pieno gaminami įvairūs produktai. Todėl dar 2019 m. Alytaus pieninė buvo pradėta iš esmės modernizuoti.
„Alytaus pieninė dirba jau kelis dešimtmečius, todėl buvo būtina atnaujinti dešimtmetį ar ilgiau veikiančią įrangą ir technologijas, kad galėtume patenkinti išaugusius pieno produkcijos poreikius, dar labiau padidinti kokybę, įdiegti moderniausius šios srities sprendimus ir, savaime suprantama, pagerinti mūsų specialistų darbo sąlygas“, – aiškino Alytaus pieninėje jau 40 metų dirbanti L. Balionienė.
Šiandien sutaupęs, rytoj turėsi išlaidų
Išaugus fermentinio sūrio paklausai, nuspręsta rekonstruoti fermentinių sūrių gamybos cechą. Čia po rekonstrukcijos vasario pradžioje vėl pradėti gaminti ir brandinti sūriai „Tilzit“ ir „Gauda“, kurie yra populiariausi tarp „Norfos“ pirkėjų.
Šiuo metu Alytaus pieninėje diegiama ir pavasarį pradės veikti nauja fermentinių sūrių pjaustymo riekelėmis ir gabaliukais linija. Šiuo metu veikianti pjaustymo linija jau gerokai pasenusi ir netenkina išaugusių poreikių. „Rivonos“ ir „Norfos“ vadovas planuoja, kad modernia automatizuota įranga bus pjaustomi ne tik šioje pieninėje gaminami „Tilzit“ ir „Gauda“ sūriai, bet ir atsivežti iš kitų gamintojų. Mat „Norfos“ pirkėjas vis mieliau renkasi fermentinius sūrius ne gabalais, o supjaustytus riekelėmis. „Norfa“ siekia tenkinti savo pirkėjų poreikius.
Šiemet Alytaus pieninėje bus modernizuota įranga, kuria trinta varškė pakuojama į 180 ar 200 g pakuotes.
Dar iki pavasario Alytaus pieninėje planuojama baigti montuoti naują produkcijos transportavimo dėžių robotizuotą plovimo įrangą. Ji leis panaikinti rankų darbą, o visas funkcijas atliks vieno mygtuko paspaudimu.
„Pasimokę ir sukaupę patirties pastaraisiais metais visuose „Rivonos“ gamybos padaliniuose modernizuodami įrangą renkamės ją tik aukščiausios kokybės ir patikimų gamintojų, su kuria galime našiai dirbti ne tik šiandien, kurios netolimoje ateityje nereikės tobulinti ar modernizuoti. Dabar galime sau leisti investuoti ne tik į šiandieną, bet ir į ateitį, atsižvelgdami į didėjančius reikalavimus kokybei ir prognozuojamą paklausą, – modernizavimo strategija dalijosi įmonės vadovas. – Praktika įrodė, kad šiandien geriau sumokėti kiek daugiau ir įsigyti pažangiausių įrenginių, kad po metų kitų nesigailėtum sutaupęs, o iš tiesų – išleisdamas papildomai.“
Pieno kokybę tikrina bejausmė sistema
Alytaus pieninėje veikiančios automatizuotos ir robotizuotos linijos reikalauja tik minimalios specialistų priežiūros, daugelis jų net tarą ar jos ruošinius pasiima ir išpilstytus produktus supakuoja, ant padėklų sudeda automatiškai.
„Beje, pieno ir pieno produktų gamyba jau leidžia procesus automatizuoti taip, kad beveik nelieka fizinio rankų darbo. Atvažiavęs pienvežiais pienas automatiškai vamzdžiais keliauja į saugojimo talpyklas, pakeliui iš srauto paimami pavyzdžiai tyrimams. Iš saugojimo talpyklų kompiuterio mygtuko paspaudimu pienas keliauja į gamybą, kur iš jo gaminama tai, ko reikia: rauginamas nustatyto riebumo kefyras ar jogurtas, atskiriama grietinėlė ir plakamas sviestas, gaminama varškė ir t. t., – pasakojo „Rivonos“ vadovas. – Produkcija uždaromis sistemomis, be jokio galimo sąlyčio su žmogumi, patenka į išpilstymo ar pakavimo zonas. Tai garantuoja aukščiausią įmanomą kokybę ir maisto saugą.“
L. Balionienė akcentuoja, kad kompiuterinė sistema objektyviai tiria kiekvieno pienvežio atvežamą pieną: automatiškai nustato jo riebumą, baltymų kiekį, ar yra nešvarumų, ar į pieną nebuvo įpilta vandens, rūgštingumą. Šis rodiklis ypač svarbus ir jei jis arti leistinos viršutinės normos, toks pienas tinkamas tik raugintiems produktams gaminti.
Šiandien diegiamos tik rytojaus technologijos
Pieno perdirbimo įmonėse, suprantama, privaloma laikytis idealios švaros. Alytaus pieninėje prieš kelerius metus įdiegta automatinė visų įrenginių plovimo sistema, kuri suveikia paspaudus mygtuką kompiuteryje. D. Dundulis akcentuoja, kad preciziškai darbą atliekanti kompiuterizuota sistema naudojamo vandens kiekį leido sumažinti beveik perpus.
„Pieninė gamybos procesuose naudoja ne tik daug vandens, bet ir garų, karšto vandens. Garus įmonė gaminasi savo dujomis kūrenamoje katilinėje – prieš penketą metų ją iš esmės atnaujinę, įdiegę tuo metu pažangiausius sprendimus dujų vartojimą sumažinome apie 40 proc. Tai buvo labai tvarus sprendimas, kuris leido sumažinti produkcijos savikainą, – dar vienu sprendimu džiaugėsi „Rivonos“ vadovas. – Pieninėje yra daug netiesiogiai produkcijos gamyboje naudojamų įrenginių, tačiau nuo jų tvarkingumo, modernumo labai priklauso visos įmonės darni ir tvari veikla.“
D. Dundulis atvirauja, kad pieninę atnaujinant prieš 15–20 metų „Norfos“ grupė turėjo visai kitas finansines galimybes, todėl dažnai buvo pasirenkama vakarykštė pigesnė ir paprastesnė įranga, mažiau dėmesio buvo kreipiama, kiek ji naudoja elektros energijos ar vandens, kiek reikia darbuotojų jai prižiūrėti.
„Dabar, jau maždaug 5–7 metai, atsirenkame ir įsigyjame tik pačius moderniausius, našiausius ir ekonomiškiausius įrenginius – rytojaus technologijas. Tokia strategija pasiteisina – prieš kelerius metus įsigyti rytojui skirti įrenginiai puikiai veikia ir šiandien, – savo verslo filosofija dalijosi D. Dundulis. – Svarbu, kad užsirekomendavusių gamintojų automatizuotos linijos duoda ne tik didesnį našumą, bet ir garantuoja pastovesnę gaminių kokybę, jos žymiai patikimesnės ir reikalauja mažiau techninės priežiūros, gerokai palengvina specialistų darbą.“
(be temos)
(be temos)
(be temos)