Dundulis: kiekvienas sprendimas dirba efektyvumui, klientams ir darbuotojams Pereiti į pagrindinį turinį

Dundulis: kiekvienas sprendimas dirba efektyvumui, klientams ir darbuotojams

2026-06-08 05:00 kauno.diena.lt inf.

Per beveik tris „Norfos“ veiklos dešimtmečius gerokai pasikeitė ir asortimentas, ir pirkėjų pageidaujamų prekių kokybė. „Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pasiūlius kokybiškiausių ar geresnės kokybės ir, suprantama, brangesnių prekių, jas parduoti būdavo sunku, o dalis ir apskritai nerasdavo savo pirkėjo“, – pasakojo Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius. Pastaraisiais metais situacija keitėsi iš esmės.

D. Dundulis: bet kuris sprendimas pasitarnauja tam, kad dirbtume efektyviau ir pirkėjams kokybiškas prekes pasiūlytume konkurencingomis kainomis.

Pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį ypač keblu buvo siūlant vitrinose šviežių prekių, kurios paprastai būna trumpo galiojimo laiko. Jų greitai parduoti nepavykdavo, todėl pasibaigus galiojimo terminui nemažai tekdavo nurašyti ir galiausiai prekiauti nuostolingai. „Tad kurį laiką tokių prekių buvome atsisakę, nes jų pirkėjams nereikėjo“, – prisiminė „Norfos“ vadovas.

Kryptį nurodo pirkėjas: auga kokybės poreikis

Pasak jo, šiandien Lietuvos pirkėjas ir jo poreikiai visai kitokie nei buvo prieš du tris dešimtmečius.

Šiandien galime pateikti bet kokių prekių net išrankiausiems pirkėjams, tik svarbiausia, kad pirkėjui jų reikėtų.

 „Pvz., šviežios žuvies ir jūros gėrybių, sūrių ir daugelio kitų prekių grupių asortimentas „Norfoje“ nepalyginamas su tuo kukliu, kuris buvo tuomet. Tais laikais daugelio prekių, kurias matydavome Vakarų kolegų parduotuvių vitrinose, net nesvajodavome siūlyti Lietuvoje. Šiandienis pokytis džiugina – pirkėjas ne tik daug labiau išprusęs, kelia žymiai aukštesnius reikalavimus, bet ir jo perkamosios galimybės didesnės kelis kartus, – tikino D. Dundulis. – Šiuo metu vis tikslingiau siekiame „Norfos“ asortimento kokybės, o ateityje šią kryptį, tikiuosi, dėl tokių pirkėjų poreikių galėsime stiprinti dar labiau. Šiandien galime pateikti bet kokių prekių net išrankiausiems pirkėjams, tik svarbiausia, kad pirkėjui jų reikėtų.“

 Jis akcentuoja, kad besikeičiantys pirkėjų poreikiai ir paklausa keičia ir parduotuvių „veidą“, naudojamas technologijas ir įrangą. Pvz., susiformavus šviežios žuvies ir kitų prekių ant ledo paklausai, parduotuvėse atsirado ledukų gaminimo įranga.

 Išaugus šaldytų produktų paklausai, nuo rudens renovuojamose „Norfose“ pirmą kartą bus sumontuotos šaldymo spintos, kurios ateityje pakeis šaldiklius parduotuvių „salelėse“. Tai leis visą į parduotuves pristatytą šaldytą produkciją iš karto sudėti į ekspozicines spintas pirkėjų pasirinkimui, atkris poreikis jas sandėliuoti specialiuose šaldikliuose ne prekybos salėse. Pasak „Norfos“ vadovo, tai gerokai palengvins parduotuvių darbuotojų darbą, nebus poreikio parduotuvės sandėlyje turėti šaldiklių.

Dainius Dundulis, bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius

Masto ekonomika leidžia tobulėti sparčiau

„Šiandien „Norfa“ jau yra užsitarnavusi ypač patikimos kokybiškos šviežios mėsos tiekėjos vardą. Iki tokio pripažinimo ėjome ne vienus metus: buvo iš esmės rekonstruotas ir technologiškai atnaujintas „Rivonos“ mėsos perdirbimo ir gamybos padalinys, kuriame pernai buvo galima paskersti per 250 tūkst. kiaulių. Dabar šviežia skerdiena parduotuvių vitrinas pasiekia per keletą valandų, o ne dienų. Kelis kartus per pastaruosius metus išaugus šviežios mėsos pardavimams, statomose ir renovuojamose parduotuvėse gerokai išplėtėme mėsos ir jos gaminių vitrinų plotus. Pirkėjas gali įsitikinti, kad šiandien „Norfos“, palyginti su tokio pat dydžio konkurentų parduotuvėmis, vitrinose randa žymiai platesnį asortimentą ir pasirinkimą“, – įsitikinęs D. Dundulis.

 „Norfos“ pirkėjai dabar vien šviežios kiaulienos per mėnesį vidutiniškai nuperka apie 2 tūkst. t. Smarkiai išaugus parduodamos šviežios mėsos kiekiams, buvo nuspręsta mechanizuoti mėsos – skerdienos puselių – pristatymą oro konvejeriu nuo ją atvežusio specialaus sunkvežimio iki parduotuvėse įrengtų mėsos išpjaustymo patalpų. Tokios patalpos veikia 130 didžiausių ir didesnių „Norfų“, jos nuolat aprūpinamos moderniais ir našiais įrenginiais.

Šiandien „Norfa“ jau yra užsitarnavusi ypač patikimos kokybiškos šviežios mėsos tiekėjos vardą. Iki tokio pripažinimo ėjome ne vienus metus: buvo iš esmės rekonstruotas ir technologiškai atnaujintas „Rivonos“ mėsos perdirbimo ir gamybos padalinys, kuriame pernai buvo galima paskersti per 250 tūkst. kiaulių. Dabar šviežia skerdiena parduotuvių vitrinas pasiekia per keletą valandų, o ne dienų.

 „Iš tiesų, tai malonūs rūpesčiai. Šiuo atveju, kai šviežios mėsos parduodame didelius kiekius ir jos paklausa nuolat auga, galime pasitelkti pačią moderniausią ir našiausią įrangą. Nors ji ir brangi, bet atsiperka: ir darbuotojams lengviau dirbti, ir jų darbas našesnis, ir, galiausiai, išpjaustytos mėsos kokybė atitinka aukščiausius reikalavimus“, – masto ekonomikos nauda dalijosi „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.

Nuo šluostės – iki roboto

Lietuvos pirkėjai įvertino ne tik „Norfoje“ siūlomos šviežios kiaulienos kokybę.

 „Technologiškai tenka atnaujinti ir kitos mėsos – brandintos jautienos – įrangą. Kai prieš penkerius metus ėmėme siūlyti tokią gurmanišką mėsą, pirkėjų sulaukdavome nedaug. Vienu metu net maniau, kad sumanymas parduotuvėse įrengti jautienos brandinimo spintas ir prekiauti 28 paras brandinta jautiena – prastas sumanymas, – dar vieną technologinį etapą prisiminė D. Dundulis. – Šiandien „Hyper Norfose“ jau įrengiame ar planuojame įrengti jautienos brandinimo kameras, kurios yra kelis kartus talpesnės už brandinimo spintas. Mažesnėse „Norfose“ šalia pirmos spintos įrengiame dar po kelias. Siekiame, kad, išaugus brandintos jautienos pirkimams, jos visuomet užtektų. „Hyper Norfoje“ sostinės Kalvarijų gatvėje per mėnesį brandintos jautienos kepsnių jau nuperkama po 3 t.“

 Pasak „Norfos“ vadovo, modernizavimas pasiekia ir, atrodo, nekintančias parduotuvių lentynas. Pvz., parduotuvių priesieniuose lentynos keičiamos į pusantro karto platesnes – naujai montuojamos 60 cm pločio. Tokiose lentynose prekės ne tik eksponuojamos pirkėjams, bet jose saugomos ir atsargos, pardavėjams nereikia jų papildyti pristatant iš atsargų sandėliuose, jos randamos čia pat, prekybos salėje.

 Pasitelkiama ir daugiau sprendimų: prekėms nuo jas atgabenusių sunkvežimių iki parduotuvės lentynų nuvežti naudojami elektriniai vežimėliai, skardoms, kuriose kepami patiekalai parduotuvių salėse, plauti pasitelkiamos automatinės plovimo mašinos, parduotuvių sales iš pradžių valė darbuotojos su šluostėmis, vėliau buvo pasitelktos stumdomos plovimo mašinos, paskui – vairuojamos darbuotojų, o šias dalyje parduotuvių jau pakeitė grindų plovimo robotai.

Našiau dirbant, atlyginimai pašoko kartais

„Atrodo, kad tokie sprendimai – elementarūs, primityvūs ir paprasti, bet galiausiai pasiekiamas pastebimas efektyvumas, darbas organizuojamas racionaliau, darbuotojai sugaišta žymiai mažiau laiko tam tikriems darbams ir gali geriau tenkinti pirkėjų poreikius, – akcentavo „Norfos“ vadovas. – Beje, prieš du tris dešimtmečius tai pačiai apyvartai kaip šiandien pasiekti reikėjo tris kartus daugiau darbuotojų arba skirti tris kartus daugiau darbo valandų. Tad bet koks darbo palengvinimas ir racionalesni darbo organizavimo sprendimai galiausiai atveda prie tokių rezultatų. Augant apyvartai ir didėjant efektyvumui su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi uždirbama daugiau, tai leidžia didinti ir darbo užmokesčiui skiriamus finansus.“

 „Norfos“ vadovas primena, kad beveik prieš tris dešimtmečius vidutinis tinklo darbuotojo atlyginimas buvo apie 345–500 litų (apie 100–150 eurų), o dabar metinis atlyginimų vidurkis sudaro apie 2 139 eurų (neatskaičius mokesčių), t. y. išaugo iki 20 kartų. D. Dundulis įsitikinęs, kad, tobulėjant technologijoms ir pasitelkiant moderniausią įrangą, darbuotojai savo funkcijas galės atlikti dar našiau, o tai leis dar labiau didinti jų atlyginimus.

Savitarnos kasos jau „uždirba“ 60 proc. apyvartos

D. Dundulis akcentuoja, kad, efektyvinant procesus parduotuvėse ir atsisakant tam tikrų veiklų, darbuotojų atleisti nereikėdavo. Pvz., šiandien „Norfos“ pirkėjai jau naudojasi beveik 900 savitarnos kasų, per jas „praeina“ apie 60 proc. visos mažmeninio tinklo apyvartos ir ši dalis nuolat auga. Įprastų kasų su kasininkais likę 440 ir jų nuolat mažėja. Jis akcentuoja, kad nei kasininkų, nei kitų darbuotojų, kurių funkcijų dėl technologinių permainų atsisakoma, atleisti netenka – tai lemia nuolatinis apyvartos augimas: prekių kiekių pardavimams nuolat kylant, darbuotojų prireikia naujoms funkcijoms.

 „Pvz., dalį prekių siūlome ne vitrinose, kurias nuolat aptarnauja pardavėja, o jau susvertų gaminių vitrinose, kur pirkėjas pats išsirenka prekę. Aišku, ir šiam darbui reikia žmogaus rankų, bet taip organizavus procesus darbuotoja savo darbą gali atlikti našiau, nes ji iš anksto pasveria tortą ar konditerijos gaminį ir, jį supakavusi dėžutėje su kaina, padeda į vitriną. Pirkėjui tokia sistema taip pat patogesnė, nes jis, negaišdamas laiko, gali čia pat vitrinoje pasirinkti jam labiausia patikusį gaminį“, – pasakojo D. Dundulis.

Beveik prieš tris dešimtmečius vidutinis tinklo darbuotojo atlyginimas buvo apie 345–500 litų (apie 100–150 eurų), o dabar metinis atlyginimų vidurkis sudaro apie 2 139 eurų (neatskaičius mokesčių), t. y. išaugo iki 20 kartų.

 Pasak jo, jei savo laiku nebūtų padaryta didesnių ar mažesnių pokyčių, technologinių sprendimų, šiandien „Norfos“ tinklo gal jau ir nebūtų. Kad atlaikytum aštrėjančią konkurenciją, būtina kasdien priimti ir įgyvendinti daugybę sprendimų.

Veiklai vykdyti – 15 centų nuo parduotos prekės euro

„Šiandien tinklui racionaliai veikti užtenka 15 proc. gautos sumos nuo parduotos prekės, t. y. mažmeninio tinklo „Norfa“ išlaikymui reikia 0,15 euro nuo kiekvienos už 1 eurą parduotos prekės be PVM. Beje, su panašia marža „Norfa“ dirba jau kelis dešimtmečius“, – skaičiavo „Norfos“ vadovas. Su šiais uždirbtais pinigais „Norfa“ vykdo visą veiklą: jie skiriami darbo užmokesčiui ir mokesčiams, veiklos išlaidoms ir kt. Grynasis įmonės pelningumas per pastaruosius metus sudaro apie 2,3–2,5 proc. nuo pardavimo pajamų.

 Anot D. Dundulio, ne paslaptis, kad veiklos sąnaudas ir, suprantama, prekių savikainą mažina parduotuvėse įdiegti inžineriniai sprendimai. Pvz., modernizuotose ir naujai pastatytose „Norfose“ jų šildymui naudojama iš parduotuvėse veikiančių šaldytuvų ir kitų agregatų paimama šiluma, taip pat modernūs šilumos siurbliai, efektyvus LED apšvietimas ir šiuolaikinės vėdinimo sistemos sunaudoja kelis kartus mažiau elektros energijos nei anksčiau, o visos sistemos valdomos kompleksiškai. Beje, pirmas toks kompleksinis visų inžinerinių sistemų valdymas „Norfos“ parduotuvėje įdiegtas prieš daugiau kaip 15 metų.

„Bet kuris, net smulkiausias sprendimas pasitarnauja tam, kad dirbtume efektyviau, našiau, o visa tai lemtų „Norfos“ galimybes kokybiškas prekes savo pirkėjams pasiūlyti ypač konkurencingomis kainomis“, – apibendrino D. Dundulis.

Nauda: D. Dundulis, bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius: „Bet kuris sprendimas pasitarnauja tam, kad dirbtume efektyviau ir pirkėjams kokybiškas prekes pasiūlytume konkurencingomis kainomis.“

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Dunduli

reikia ijungti elektros apsvietima nedaryk is norfos kazkio kluono ar fermos nedaryk Lietuvai gedos
1
-1
Dunduliui

Tu nebūsi prezidentu, nes visus nuvestum į skaitmeninį konclagerį.
4
0
Tai

Pezalai reklaminiai
5
0
Visi komentarai (3)

Daugiau naujienų