Diskusija dėl pavadinimo „Sviestas sviestuotas“: Seimo komitetas pažėrė kritikos VMVT

„Vienintelis sektorius, kuris gali naudoti pieno terminus, yra pieno sektorius. (...) Dėl paties prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ naudojimo pasiūlėme kreiptis dėl pereinamojo laikotarpio taikymo (...). Tuo pačiu mes ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dirbtume su Europos Komisija (EK), kad galbūt (išimčių – ELTA) sąrašas būtų papildytas. Tuo pačiu reikia turėti planą B, jei EK atsakytų mums nepalankiai“, – posėdžio metu teigė VMVT atstovė Ona Keblienė.

„Vis dėlto tai nėra nacionalinės teisės klausimas. ETT pasisakė labai griežtai, ir iš esmės tai nėra VMVT reikalavimai ar Lietuvos sugalvoti reikalavimai. Tai yra europiniai reikalavimai, išaiškinti ETT sprendimu“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu mažosios bendrijos „Sviestas sviestuotas“ vadovė Dovilė Stonė teigė, kad šiuo atveju įstatymas taikomas neatsižvelgiant į sudėtingesnį šio specifinio produkto ir prekės ženklo kontekstą.

„Noriu pabrėžti, kad nereikia maišyti produkto pavadinimo su prekės ženklu. ETT sprendimas, jame kalbama apie produktų pavadinimus, tuo tarpu sviestas sviestuotas yra prekės ženklas, negana to, tai yra  frazeologizmas, kur prekės ženkle esantį frazeologizmą reikėtų visų pirma vertinti jo prasmę kaip žodžių junginio, o ne kaip atskirų žodžių. Labai jaučiasi taikymas įstatymo neatsižvelgiant į sudėtingesnį šio specifinio produkto ir prekės ženklo kontekstą“, – sakė ji.

D. Stonė pažymėjo, kad VMVT ekspertams atliekant įmonės patikrinimą šie niekaip neinformavo apie galimus pažeidimus.

„Pereinamuoju laikotarpiu VMVT inspektoriai tikrino įmonę, (...) tikrino ir pakuočių ženklinimą, ant kurių jau buvo mūsų prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“. Jiems tai nesukėlė jokių klausimų, nei žodžiu, nei protokoluose nepažymėjo, kad užfiksuotas neatitikimas. (...) Ir įmonė toliau sau ramiai augino prekės ženklą, kūrė savo reputaciją, kol sulaukė šio patikrinimo, ir nežinia kokiu motyvu tas vertinimas ir interpretavimas pasikeitė“, – kalbėjo ji.

Tuo tarpu O. Keblienė atsakė, kad VMVT neturi galimybės apie ETT skelbiamus pakeitimus informuoti kiekvieno subjekto.

„Kai buvo priimtas tas ETT sprendimas, mes tikrai skelbėme informaciją ir internete, ir komentavome spaudoje, ir pateikėme informaciją asociacijoms apie pasikeitusį teisinį reguliavimą. Kadangi subjektų turime per 30-50 tūkst. galimybės informuoti kiekvieno subjekto pasikeitus kažkokiam teisiniam reguliavimui ar priėmus ETT sprendimą neturime“, – teigė ji.

Anot VMVT atstovės, institucija sunkiai dirba siekdama praplėsti pavadinimų, taikomų maisto produktams ir neatitinkančių naujų ETT reikalavimų, išimčių sąrašą.

„Tikimės, kad bus papildytas Europos sprendimas su minėtomis išimtimis. (...) Jau dabar EK yra pateiktas siūlymas papildyti išimčių sąrašą lietuviškai pavadinimais. (...) Tikrai labai stipriai dirbame, kad sąrašas būtų papildytas“, – tikino O. Keblienė.

Tuo tarpu Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pažėrė kritikos VMVT teigdamas, kad institucija su pertekliumi disponuoja savo biurokratinėmis galiomis.

„Turime kalbėti apie nacionalinį dokumentą, kurio neturime, ir, matyt, VMVT galėtų tokį inicijuoti, kol atsiras išimčių sąrašas papildytas taip, kaip mums reikia. O jis turėtų būti daug didesnis. (...) Manau, kad šiandien tą problemą turėtume spręsti labai geranoriškai, nestabdydami įmonės veiklos. Ir nekelti tokių dalykų, kad atrandame savo biurokratinę svarbą ir galvojame, kad savo galias galime naudoti pasiteisindami europiniais dokumentais“, – kalbėjo jis.