- Lina Ukrinaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
-
Devynioliktas agurkų sezonas: „Kėdainių konservų fabrike“ darbas virte verda
Nuo birželio vidurio „Kėdainių konservų fabrikas“ pakvimpa krapais ir šis kvapas išsisklaido tik rugsėjo pradžioje. Tai reiškia vieną – prasidėjo agurkų sezonas. Visą parą čia verda darbas: į stiklainius tonomis keliauja agurkai, rankomis su meile klojami krapai ir ąžuolo lapai. Pagaminta produkcija skaičiuojama milijonais vienetų. Kėdainiuose marinuotų agurkų skonį gerai pažįsta vartotojai ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
„Kėdainių konservų fabriko“, priklausančio „Vikonda grupei“, gamybos vadovui Gyčiui Zakarauskui šis agurkų sezonas jau antras. Ir daug lengvesnis, nes jau aišku, kas ir kur. Jis džiaugiasi, kad šiemet itin puiki agurkų kokybė, taip pat marinuotų agurkų mėgėjams pristatytas naujo skonio produktas. Apie tai ir kalbame su G. Zakarausku.
– Kada šiemet pradėjote agurkų sezoną?
– Gražus sutapimas, kad agurkų sezoną, kuris mūsų fabrikui jau devynioliktas, atidarėme birželio 19 dieną. Norėjome darbus pradėti anksčiau, bet dėl oro teko kiek palaukti: vasaros pradžia buvo šaltoka, todėl agurkai lėčiau augo. Gamybą baigti planuojame iki rugsėjo pradžios. Žinoma, tai irgi priklausys nuo orų.
Gytis Zakarauskas. „Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.
– Kiek marinuotų agurkų planuojate pagaminti?
– Planuojame pagaminti 2,9 mln. stiklainių ir 260 tūkst. skardinių marinuotų agurkų. Daugiau nei po vieną kiekvienam Lietuvos gyventojui.
– Iš kur į fabriką atkeliauja žaliava?
– Konservuojame agurkus, kurie užaugo ne šiltnamiuose, o laukuose. Laukuose auginti agurkai daug traškesni ir kokybiškesni. Mums reikalingi labai dideli šios žaliavos kiekiai, o Lietuvoje nėra tokių augintojų, kurie patenkintų mūsų poreikius, čia nėra tokių didelių agurkus laukuose auginančių ūkių. Nuo 2017 metų bendradarbiaujame su Vokietijos augintoju. Jo ūkis specializuojasi agurkų auginime, turi tam reikalingos technikos, jų agurkų kokybė labai gera, mus sklandžiai aprūpina viso sezono metu. Tiesa, tada, kai pas mus siautėjo audros, jos neaplenkė ir Vokietijos. Tiekėjas buvo kiek sunerimęs, kelios mašinos vėlavo, nes technika negalėjo išvažiuoti į laukus skinti agurkų, tačiau agurkai nenukentėjo ir vėliau nebuvo jokių problemų. Šiemet agurkų kokybė labai džiugina.
„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.
– Ar vasarą tenka samdyti papildomos darbo jėgos?
– Esame vienintelis fabrikas Lietuvoje, kuris konservuoja tokius didelius kiekius agurkų per tokį trumpą laiką. Agurkų sezono metu keičiame fabriko darbo grafiką: kitu laiku dirbame nuo pirmadienio iki šeštadienio, o agurkų sezono metu mūsų darbas trunka 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Vietoj trijų pamainų pluša keturios.
Tuo metu kitų mūsų produktų gamyba beveik nutrūksta, nebent nebeužtenka padažo ar majonezo, tada pagaminame. Bet pagrindinis dėmesys skiriamas agurkams. Jie vasarą karaliauja mūsų fabrike.
– Agurkams marinuoti naudojate šviežius prieskonius. Su džiovintais būtų lengviau. Kodėl renkatės šviežius?
– Taip, su džiovintais prieskoniais būtų daug paprasčiau: juos ir įsigyti lengviau, jų tiekimas nepriklauso nuo oro sąlygų. Šiemet turėjome iššūkių su krapais: buvo šalta vasaros pradžia ir krapai prastai augo. Tiekėjai nerimavo. Bet paskui viskas susitvarkė.
Krapus, ąžuolo lapus, petražoles perkame iš Lietuvos augintojų. Žinoma, pagrindinis prieskonis yra krapai. Kai naudojame juos šviežius, tada ir atsiskleidžia tikrasis prieskonio skonis ir jis suteikia dar daugiau skonio marinuotiems agurkams. Dideli pramoniniai fabrikai Turkijoje gamina agurkus su sausais prieskoniais ir, kai palygini skonį, jaučiasi skirtumas: jų pagamintų yra blankesnis.
„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.
Tomis dienomis kai marinuojami agurkai, visas fabrikas kvepia krapais. Švieži prieskoniai ruošiami ir į stiklainius talpinami rankomis, kantriai su meile.
Saldžiarūgščiai agurkai labai populiarūs Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Išmėginome ir matome, kad ir lietuviams jie labai patinka.
– Ar šiemet pristatysite naujienų?
– Iškėlėme sau tikslą kiekvienais metais išbandyti ką nors nauja. Šiemet tai bus saldžiarūgščiai agurkai. Jei tiksliau, tai jau pernai pagaminome bandomąją jų partiją ir ji akimirksniu buvo iššluota. Gavome daug gerų atsiliepimų, juos ragavę neatsidžiaugė skoniu. Todėl šiemet jau drąsiai paleidome saldžiarūgščius agurkus į masinę gamybą ir šią mūsų naujieną galės išbandyti daug daugiau vartotojų nei pernai. Saldžiarūgščiai agurkai labai populiarūs Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Išmėginome ir matome, kad ir lietuviams jie labai patinka.
– Ar pastebite, kad lietuvių skonis keičiasi?
– Dalis Lietuvos vartotojų yra naujų skonių ieškotojai. Jiems reikia vis kažką išbandyti. Jiems patinka, tada dalinasi su kitais, rekomenduoja. Tačiau patys populiariausi ir šiandien yra „Geras vaizdelis“ agurkai. Juos kasmet vis labiau vejasi pagal senovinį receptą su ąžuolo lapais marinuoti agurkai.
„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.
– Šį pavasarį „Kėdainių konservų fabrikui“ suteiktas A lygio „BRC Foods“ kokybės sertifikatas. Ką tai reiškia jums ir jūsų produkcijos vartotojams?
– „BRC Foods“ yra pasaulinis maisto kokybės sertifikatas, kad jį gautų ir išlaikytų įmonė audituojama kelis kartus per metus. Mūsų fabrikui suteiktas A lygio sertifikatas. Anksčiau buvo sertifikuotas majonezo ir padažų cechas, jis sertifikatą gavo dar 2019 m. Dabar šį reikšmingą sertifikatą turi ir visas fabrikas. Jis patvirtina aukščiausią produktų kokybę. Tai svarbu mūsų vartotojams, ieškantiems aukščiausios kokybės produktų, o dar labiau – partneriams užsienyje. Didesni užsienio prekybos centrai dar prieš pradėdami bendrauti paklausia, ar turime sertifikatą. Ir tik tada prasideda derybos. Be šio sertifikato esi žemesnės lygos žaidėjas, su juo patenki tarp geriausių.
„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.
– „Vikonda grupės“ įmonės garsėja kaip ieškančios tvarių, Žemei palankių sprendimų. Pernai rudenį ant „Kėdainių konservų fabriko“ fabriko stogo pradėjo veikti saulės energijos kolektorių sistema. Ar pasiteisino šis sprendimas?
– Tikrai taip. Šią vasarą dienos metu mes naudojame tik žaliąją energiją, ji šimtu procentu patenkina mūsų gamybos poreikius. Rudenį saulės bus mažiau, tada teks naudoti ir kitą šaltinį, bet vasarą energijos poreikiai yra didžiausi, nes dirbame kasdien ir visą parą, tad sprendimas tikrai pasiteisino. Jau nekalbant apie naudą gamtai.
Gaminant produktus iš daržovių lieka nemažai žaliųjų atliekų. Visos jos naudojamos biodujoms gaminti. Visiškai nieko neišmetame.
– Dar vienas jūsų sprendimas tvarumo link – modernizuotas garo katilas. Kaip sekasi jį bandyti?
– Kaip tik šiuo metu jis yra išbandomas ir jau matome, kad šis garo katilas tikrai ekonomiškesnis, mažesnės dujų sąnaudos. Kai jau visiškai paleisime, tada bus dar aiškiau, bet jau dabar matome, kad sutaupome apie 11 proc. sąnaudų.
Tai ne vieninteliai tvarūs mūsų sprendimai. Kaip žinia, gaminant produktus iš daržovių lieka nemažai žaliųjų atliekų. Visos jos naudojamos biodujoms gaminti. Visiškai nieko neišmetame.
Taip pat stengiamės mažinti pakuočių, plastikinių plėvelių naudojimą, ieškome būdų, kurie būtų naudingesni Žemei, saugotų aplinką.
– Artėja „Kėdainių konservų fabriko“ aštuoniasdešimtmetis. Kas bus dar truputėlį geriau?
– Mūsų fabriko šūkis „Visada truputėlį daugiau“ yra ne tik gražiai skambantys žodžiai, mes jais gyvename, jie atsispindi kasdieninėje mūsų veikloje: analizuojame rinkos poreikius, pagal tai kuriame naujus produktų skonius. Nauji vartotojų poreikiai įgalina diegti naują gamybinę įrangą. Štai rinkoje jau pasirodė paruoštos valgyti sriubos, papuoštos naujo tipo etiketėmis: jos saugiai apgaubia stiklainį, yra smagios ir modernios.
„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.
Tapome ryškesni, tvaresni, inovatyvesni. Išlaikome pagrindinius produktus, kuriais esame įsitvirtinę rinkoje, mūsų tikslas, kad vartotojai, kurie jau daug metų su mumis, ir toliau rinktųsi mūsų gaminamą produkciją, mėgautųsi žinomais skoniais, atrastų naujus. Tokiomis nuotaikomis ir keliaujame pasitikti „Kėdainių konservų fabriko“ aštuoniasdešimtojo gimtadienio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba neprašys antstolių išieškoti baudą iš įmonės „Filmai ir kvapai“
Gavusi banko garantiją, jog daugiau nei 100 tūkst. eurų bauda bus sumokėta, Konkurencijos taryba neprašys antstolių išieškoti pinigų iš prekės ženklo „Dr. Ohhira“ produkcijos platintojos „Filmai ir kvapai&l...
-
Teismas atmetė Latvijos „Araji“ ieškinį dėl e. tollingo nuomos konkurso
Teismas atmetė Latvijos bendrovės „Araji Holding“ skundą dėl „Via Lietuvos“ skelbto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, nuomos konkurso. ...
-
Turto bankas valstybei sutaupė maždaug ketvirtį milijono eurų1
Valstybės nekilnojamojo turto valdytojo Turto banko saulės elektrinės per metus pagamino daugiau nei 2,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos ir valstybei sutaupė maždaug ketvirtį milijono eurų, pranešė Turto bankas. ...
-
„Bayer“ fiasko dėl konkurentų vaistų Lietuvoje
Vokietijos farmacijos milžinei „Bayer“ užsienio šalių teismuose ginčijantis su Slovėnijos farmacijos bendrove „Sandoz Pharmaceuticals“ ir Vokietijos „Stada Arzneimittel“ dėl teisių į panašius vaistus, b...
-
Prekybos centre „Savas“ nelieka „Rimi“ parduotuvės: jau aišku, kas bus vietoj jos21
Kauniečių pamėgtame prekybos centre „Savas“ laukia pokyčiai. Eina paskutinės dienos, kai čia dirba „Rimi“ parduotuvė. Kalbama, kad kitų metų pradžioje čia duris atvers „Maxima“. ...
-
LFF stadioną įsigyja vienas iš Vilniaus „Žalgirio“ klubo dalininkų už įspūdingą kainą2
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo dalininkas ir įmonės „Ollex“ bendrasavininkas Edvinas Radionovas trečiadienį pasirašė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadiono įsigijimo sutartį. Kartu pasirašytas ir ketinimų ...
-
Populiariausios lietuvių atostogų kryptys per šventes: dažnas Kalėdas ar Naujuosius sutiks saulės atokaitoje1
Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, lietuviai intensyviau dairosi atostogų krypčių svetur. Dauguma tautiečių kelionių paketus suskumba įsigyti iš anksto ir renkasi Kalėdas ar Naujuosius metus pasitikti kepinant saulei. ...
-
Veterinarijos tarnybos ir „InnoForce“ ginče paskelbtas verdiktas
Informacinių technologijų (IT) įmonei „InnoForce“ nepavyko įrodyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neteisėtai nutraukė IT sistemų diegimo sutartis, bei prisiteisti iš jos skolą. ...
-
Kėbulo geometrijos atstatymas: kodėl jis svarbus?
Po avarijos ar kitokio poveikio automobilio kėbului, geometrijos pažeidimai gali likti nepastebėti, tačiau jų pasekmės – rimtos. Tokie pažeidimai ne tik turi įtakos važiavimo komfortui, bet ir kelia pavojų saugumui. Automobilio geometrijos atst...
-
Ekspertai ir valdžia skirtingai aiškina SEB sprendimą: kas iš tiesų vyksta13
SEB bankas planuoja į vieną sujungti visus Baltijos šalyse veikiančius SEB, o būstinę iš Vilniaus perkelti į Taliną. Banko vadovė tikina, kad prie tokio sprendimo prisidėjo nestabili mokestinė aplinka Lietuvoje. Investuotojai ir verslin...