i 177 mln. eurų.Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakys savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID)  Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiims dalį dėl 240,7 mln. eurų vertės  ieškinio Lietuvos teisme prieš „Veolia“ ir jos įmones – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

Taikos sutartis neapima „Veolia“ grupei nepriklausančios „Icor“, taip pat buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio – Energetikos ministerijos ieškinys jiems bus toliau nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. 

ICSID arbitražas nagrinėja „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Galutinio arbitražo sprendimo laukta šią vasarą.  

„Šis taikos susitarimas nėra laikomas nė vienos iš šalių kaltės pripažinimu. Tai – pragmatiškas sprendimas, siekiant išvengti tolesnių brangių ir daug laiko reikalaujančių teisminių ginčų, kuriuo užbaigiami dešimtmetį trukę ginčai tarp Lietuvos ir įmonės „Veolia“, – rašoma pranešime.

Ministras Ž. Vaičiūnas sako, kad didžioji dalis lėšų bus skirtos Lietuvos vartotojams, taip pat paramai Ukrainai ir arbitražo išlaidoms kompensuoti.

„Džiaugiamės pasiektu taikiu susitarimu, kuris ne tik užbaigia ilgus šalių teisinius ginčus ir atkuria teisinę taiką, bet ir atveria naujas galimybes tolesniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Prancūzijos verslo subjektų (...). Siekėme sprendimų, kurie užtikrintų Lietuvos interesus, ir tą pavyko pasiekti“, – pranešime teigė Ž. Vaičiūnas.

„Veolia“ grupės vyriausiasis teisininkas Erikas Haza sako, kad grupė tikisi užmegzti naują santykį su Vyriausybe.

„Per visą šį ginčą „Veolia“ gynė savo verslą ir reputaciją nuo nepagrįstų kaltinimų bei kovojo už teisėtą dvišalių investicinių sutarčių vykdymą. Didžiuojamės puikiu darbu, atliktu Vilniaus ir kitų savivaldybių naudai, efektyviai ir saugiai tiekiant šilumą, naudojant pažangiausias technologijas savivaldybių šilumos tinklų eksploatacijoje“, – teigė E. Haza.

Jo teigimu, „Veolia“  į Vilniaus šilumos tinklą investavo daugiau nei 177 mln. eurų.

BNS rašė, jog gegužę Vilniaus apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti valstybės ieškinį grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo.

Valstybės advokatai tuomet teigė, kad jog „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė poveikį šalies institucijoms, pelnėsi iš šilumos kainų vartotojams, taip pat Lietuvoje pasitelkė vietos partnerius, kurių ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas pervedė apie 16 mln. eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai lapkritį atmetė „Veolia“ ir su ja susijusių įmonių bei asmenų prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, kol šalių ginčą dėl 79 mln. eurų žalos atlyginimo išnagrinės ICSID arbitražas.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą Lietuvos teismui pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms, taip pat koncernui „Icor“, A. Zuokui, A. Janukoniui ir L. Samuoliui.

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkelti reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže ir kuriuos ji vėliau atsiėmė.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.