„Taikos susitarimas nereiškia nekovojimo. Tai dešimtmetį trukęs teisminis procesas. Turbūt reikia pažymėti, kad tos sumos, kurios figūruoja ir spaudoje, ir yra įvardijamos – iš tikrųjų, jos net teismo pabaigimo metu tikrai nėra tos pačios sumos, kurias tikimasi prisiteisti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė R. Dilba.

„Šiuo atveju turime „Veolia“, kuri pirmoji padavė Lietuvą į arbitražą. Turime būtent sumokėtą lėšų sumą ir tai yra apie 35 mln. eurų. Tai turbūt galima spėlioti, bet (gali būti, kad – ELTA) Lietuva iš arbitražo iš viso nebūtų prisiteisusi nei vieno euro, nes būtent arbitraže „Veolia“ buvo padavusi valstybę į teismą dėl savo interesų pažeidimo“, – dėstė jis.

Apskritai, tęsė šalies vadovo patarėjas, taikos susitarimai arbitražo teismuose yra dažnai siūlomi kaip abi ginčo puses tenkinanti išeitis. Šiuo atveju, pabrėžė R. Dilba, Vilnius gynė savo ir vartotojų interesus, todėl įmonė ir sumokės Lietuvai 35 mln. eurų.

„Investiciniuose arbitražuose visada yra siekiama ir yra siūlomi taikos susitarimai. Tai tiesiog tam turi pribręsti tam tikras laikas, momentas, kuomet abi pusės matytų to susitarimo prasmę ir norėtų jį pasiekti. Vėlgi, kiekviena pusė turi ginti savo interesus. Šiuo atveju Lietuva tikrai matosi, kad gynė ir vartotojų interesus, ir būtent dėl to šitas susitarimas nesibaigė nuliais – „Veolia“ investuotojas sumokės Lietuvai 35 mln. eurų sumą tam, kad šitas procesas baigtųsi“, – dėstė jis.

R. Dilbos teigimu, vertindamas taikos susitarimą, G. Nausėda analizavo platesnį kontekstą – tiek Lietuvos investicinį klimatą, tiek Prancūzijos, kaip strateginės Lietuvos partnerės, ryšių svarbą.

Kalbėti apie naujus ryšius su „Veolia“ – anksti

Energetikos ministerijai pranešus apie taikos sutartį su „Veolia“, pastarosios atstovai skelbė, jog bendrovė „tikisi užmegzti naują bendradarbiavimo santykį su Lietuvos Vyriausybe“.

Klausiamas, ar Lietuva turėtų vystyti naujus ryšius su Prancūzijos kompanija, R. Dilba pažymėjo, kad kol kas konkrečių pasiūlymų ar investicinių planų nėra.

„Na, iš tikrųjų konkrečių pasiūlymų ar konkrečių investicijų planų šiuo metu tikrai nėra. Tai turbūt kalbėti apie kažkokius naujus ryšius tikrai yra anksti. O jeigu ir tokie būtų – (...) yra visi teisiniai instrumentai, kuriais užsienio investuotojai, įmonės gali ateiti ir į Lietuvą. Tai yra didelio masto įmonė, veikianti tikrai globaliai daugelyje šalių. Ir Lietuva čia aišku yra ne išimtis“, – nurodė G. Nausėdos patarėjas.

Praėjusią savaitę pranešta, kad „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinių tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, tuo metu Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ dukterines įmones – „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitas.

Taikos susitarimu Prancūzijos bendrovė įsipareigoja Lietuvai sumokėti 35 mln. eurų.

Pirmadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino, taikos sutartis pasirašyta jo vadovaujamos ministerijos iniciatyva.

Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Energetikos ministerija ieškinį „Veolia“ įmonių grupei, bendrovei „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems verslininkams A. Janukoniui, L. Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui A. Zuokui Vilniaus apygardos teisme iškėlė 2020 m. liepą.

Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų – būtent šio ieškinio taikos sutartis Vašingtono arbitraže neapima, jis toliau bus nagrinėjamas teisme Lietuvoje.