„Tai viena didžiausių Lenkijos investicijų, šiuo metu įmonė vykdo milžinišką renovaciją ir investicijas į naujos kartos perdirbimo procesus, tad mes turime matyti geopolitinį kontekstą ir neprisišaudyti sau į kojas su minimaliu finansiniu efektu Lietuvos biudžetui, bet su politinėmis pasekmėmis mūsų santykiams bei investicijų laukui“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Pasak ministro, tarpinstitucinis derinimas dėl galimo mokesčio vyksta ir šiuo metu. Jis teigė tikintis, kad sprendimas bus rastas, tačiau pabrėžė, jog būtina atsižvelgti ir į užsienio politikos aspektą.
„Tai nėra izoliuotas dalykas, kurį mes sprendžiame viduje“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, sprendimo poveikis priklausytų nuo to, kokia mokestinė priemonė būtų pasirinkta, kada ji būtų pradėta taikyti ir kokia būtų jos apimtis.
„Dabar tikrai nesiimsiu spekuliuoti, kuris konkrečiai sprendimas galėtų turėti kokį poveikį. Tiesiog tuos dalykus reikia įvertinti“, – aiškino ministras.
K. Budrys taip pat tikino, kad Lietuvai teks apie planuojamas mokestines priemones kalbėtis su Lenkija – aptarti jų taikymą, trukmę ir tai, kaip jos dera su Lietuvos ateities vizija.
„Galbūt galime kartu europiniu lygmeniu kažką daryti. Turėsime įsitraukti ir į šitą lauką – mes dažnai tai darome“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad būtinybė atsižvelgti į užsienio politikos argumentus nereiškia, jog Lietuva apskritai neturėtų imtis jokių veiksmų.
„Tai nereiškia, kad kažko nereikia daryti – mes turime matyti bendrą paveikslą. (…) Dabar dar turime premjero pavedimą ir bus rezultatas“, – sakė K. Budrys.
ELTA primena, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki pirmadienio įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydžius ir parengti siūlymus dėl galimo jo apmokestinimo.
Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.
Anot jo, Lietuva galėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkija, taip užsitikrindama papildomų pajamų.
Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.
M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.
(be temos)