Baudą gavusio degalinių tinklo „Jozita“ direktorius: degalus iš Neries pripumpavome

Vienas iš būdų tai pasiekti – susimažinti maržą. Nors yra ir kitų kelių.

„Nebuvo dyzeline biopriedo. Alternatyvių degalų įstatymas reikalauja, kad dyzeline būtų ne mažiau kaip 6,2 proc. biopriedo“, – įstatymus pabrėžė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksienė.

„Biodalis yra iš augalinių žaliavų pagaminti degalai. Tai gali būti etanolis, kuris maišomas į benziną, tiek biodyzelinas, dažniausiai Lietuvoje gaminamas iš rapsų“, – vardijo „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.

Biodegalus maišyti į mineralinius degalus privaloma nuo pernai sausio.

„Pagrindinis dalykas – dėl aplinkos taršos, kad sumažintų CO₂ išmetimą. Kitas dalykas – mažinti importuojamų žaliavų kiekį. Kadangi Lietuva pati naftos neišgauna“, – aiškino S. Pukalskas.

„Biopriedas yra gana brangus. Šiandien šio biopriedo 1 l degalų kaina sudaro 5 centus. O prieš mėnesį – 10 centų. Tai gana prabangus ir brangus priedas“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Po Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą degalų kainos siekė rekordines aukštumas ir viršijo du eurus. Lietuviškų degalinių atstovai reikalavo, kad Aplinkos ministerija sumažintų į degalus maišomą biodalį iki minimumo, esą tai sumažintų ir kainas.

Aplinkos ministerija nieko nepakeitė, tad, atrodo, atsirado tokių, kurie vis tiek padarė, kaip jiems reikėjo.

„Bandoma piktnaudžiaut ir maišyti jo daugiau, vadinasi, to degalų pardavėjo savikaina išeina mažesnė ir jis gali neteisingai konkuruoti rinkoje“, – nusižengimą pabrėžė V. Šukys.

Juk ne jūsų reikalas – be reikalo ar ne be reikalo.

Anot Lietuviškų degalinių sąjungos, reta kuri degalinė į biodalį degalus maišo pati. Tam reikia tinkamų sąlygų, tad Lietuvoje tokių vos keletas. Tačiau „Jozitos“ direktorius į žurnalistų klausimus, iš kur degalus perka, nusprendė atsakyti sarkastiškais juokeliais.

„Iš Neries pripumpavom. Na, kad jūs durnai paklausėte, aš durnai atsakau“, – pašiepė degalinių tinklo „Jozita“ direktorius Jonas Jokubauskis.

Vis dėlto VVTAT deklaravo, kad šiuo metu bendradarbiauja su „Orlen“. Už tai, kad „Jozitoje“ parduodami degalai neatitinka ES reikalavimų, VVTAT degalinei išrašė 300 tūkst. eurų baudą. Baudą degalinių tinklas „Jozita“ dar gali skųsti.

Žurnalistei paklausus, ar nesutinka su tokiu sprendimu, direktorius pažymėjo: „ Aš jums neturiu, ką pasakyti šiuo klausimu.“ Pastiklinus, ar gal ne be reikalo bauda skirta, direktorius šiek tiek pakėlė toną: „Juk ne jūsų reikalas – be reikalo ar ne be reikalo. <...> Vartotojai – niekas nesiskundžia,  paklauskite vartotojų. Nė vienas vartotojas nenukentėjo.“

„Šis įstatymas reikalauja, kad mažintume klimato taršą. Elementariai rūpinamės kitų kartų šviesesne ir geresne ateitimi“, – apie įstatymo naudą pasakojo G. Aleksaitė.

Yra tokių, kurie biodegalus vadina žaliuoju smegenų plovimu. Nepaisant to, ekspertai mano, kad vengti to nėra prasmės. Ateityje daugės automobilių, varomų tik biodegalais.

VVTAT sako, kad tikrino visus rinkos dalyvius, tad baudų gali sulaukti ir daugiau degalinių.

Degalinių tinklas „Jozita“ už pažeidimą nubaustas pirmą kartą. Tiesa, galiausiai savo kaltę pripažino, pažadėjo baudą sumokėti, o neatitinkančius reikalavimų degalus iš prekybos, esą jau pašalino.