Anot ministrės Jūratės Zailskienės, taip siekiama stiprinti socialinių išmokų įtaką skurdo ir pajamų nelygybės mažinimui ir užtikrinti efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų planavimą ir panaudojimą.

„Siūloma nustatyti bazinių dydžių indeksavimo tvarką, atspindinčią kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, nes dabar esantis jau nebeatspindėjo esamų realijų“, – posėdyje sakė ministrė.

Anot jos, nustatant kitų metų dydį, siūloma vadovautis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos skelbiamomis makroekonominėmis prognozėmis.

Be to, siūloma atsižvelgti ne tik į šio dydžio pokyčius tarp metų (tai apima maisto ir ne maisto kainų pokyčius), tačiau ir į dvejų metų (einamųjų ir kitų) vidutinės metinės infliacijos prognozę.

Taip pat siūloma nustatyti naują bazinių dydžių, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai, tvarką – juos indeksuojant įvertinti ir į ateinančių metų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokyčio prognozę.

2026 metais, palyginti su 2025 metais, bazinės socialinės išmokos dydis (BSI) dydis padidėtų 5,7 proc. (nepakeitus tvarkos – 0 proc.), šalpos negalios pensijos dydis – 5,2 proc. (0,8 proc.), tikslinių kompensacijų bazė – 5,3 proc. (1 proc.), valstybės remiamų pajamų dydis – 5,4 proc. (0,9 proc.).

Prognozuojama, kad 2025 metais vidutinis darbo užmokestis išaugs 7,3 proc., o pagal esamą tvarką apskaičiuoti baziniai dydžiai išaugtų tik iki 1 proc.

Pasak ministerijos, dabartinė tvarka neužtikrina pakankamo nepasiturinčių gyventojų pajamų augimo, gali lemti šios grupės skurdo rizikos gylio didėjimą.