„Pažeidimų ne mažėja, o daugėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė VMI vadovė. 

Pasak E. Janušienės, pernai po patikrinimų buvo išieškota 45,3 mln. eurų nesumokėto ar bandyto nuslėpti PVM, iš jų 18,7 mln. eurų – dėl pažeidimų, turinčių baudžiamųjų požymių. 2023 metais šios sumos siekė atitinkamai virš 19 mln. ir 3,3 mln. eurų, 2022 metais – atitinkamai 13,7 mln. ir 1,5 mln. eurų.

Be to, pernai VMI pareiškė 185 civilinius ieškinius dėl žalos nuslepiant PVM atlyginimo, užpernai – 98, o 2022-aisiais – 84.

E. Janušienės teigimu, pridėtinės vertės nekuria 29 proc. įmonių–PVM mokėtojų.

„Tai reiškia, kad jų sukurtos pridėtinės vertės neužtenka net jų darbo užmokesčio fondui. Vadinasi, (tos įmonės – BNS) dirba į minusą“, – komitete aiškino VMI viršininkė.   

Jos teigimu, daugiausia tokių įmonių yra didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, statybose ir apdirbamojoje pramonėje.  

Tai reiškia, kad jų sukurtos pridėtinės vertės neužtenka net jų darbo užmokesčio fondui. Vadinasi, (tos įmonės – BNS) dirba į minusą.

„Ir ne veltui, nes ten (prekybos sektoriuje – BNS) yra ir trečdalis viso mūsų PVM atotrūkio“, – teigė ji.

Pasak E. Janušienės, prekyboje yra 37 tūkst. įmonių arba individualiai dirbančių prekeivių, kurie nėra PVM mokėtojai. 

VMI viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas teigė, kad PVM atotrūkį didina ir tai, kad daug paslaugų ar prekių įsigyjama iš įmonių arba individualiai dirbančių prekeivių, kurie nėra PVM mokėtojai.

„Lemiamas veiksnys, formuojantis galutinį PVM atotrūkio vertinimo rezultatą, yra galutinis vartojima. Ir čia akivaizdu, kad Lietuvos viena iš ypatybių yra ta, kad labai daug prekių ir paslaugų, papuolančių į vartojimą, įsigyjama iš ne PVM sektoriaus“, – komitete aiškino A. Klerauskas. 

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pernai yra sakiusi, jog PVM atotrūkis – nesumokama PVM dalis – mažėja rekordiniais tempais, o VMI prognozėmis, 2024 metais jis, tikėtina, sudarys 11 proc., kai 2020-aisiais šis rodiklis siekė 18,7 proc.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau teigė siūlantis tam papildomų lėšų ieškoti ir mažinant šešėlinę ekonomiką. Pasak jo, vien mažindama PVM atotrūkį valstybė per artimiausius dvejus metus nedidindama mokesčių galėtų gauti gauti apie 500 mln. eurų papildomų pajamų.

„PVM atotrūkis, paskutiniais Europos Komisijos vertinimais, siekia beveik 1 mlrd. eurų – Lietuvoje tiek nesurenkama PVM pagal vartojimo lygį ir galiojantį tarifą“, – sausio pabaigoje sakė N. Mačiulis

Anot jo, PVM atotrūkį sumažintų ir PVM lengvatų, pavyzdžiui, centralizuotam šildymui, peržiūra.

Tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus mano, jog norint panaikinti PVM atotrūkį reikėtų išnaudoti visą priemonių arsenalą, tačiau vienintelė likusi priemonė – bausmių didinimas, tačiau tai turėtų ir neigiamų pasekmių. Jo teigimu, griežtesnės priemonės kurtų nepasitikėjimą valstybe.

Lietuvoje daugėja individualiai dirbančių gyventojų, kurių vidutinės pajamos nesiekia minimalios algos (MMA), o tai reiškia, kad jie gali slėpti pajamas.

Lietuvos bankas taip pat siūlo mažinti PVM atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkimą. LB atstovas Vaidotas Tuzikas yra sakęs, jog PVM atotrūkis pastaruoju metu reikšmingai mažėja, bet  jis yra didesnis nei Skandinavijos valstybėse ar Latvijoje ir Lenkijoje.

Europos Komisijos Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (angl. CASE) PVM atotrūkio ES šalyse tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2021 metais PVM atotrūkis sudarė 14,5 proc., 2022 metais –13,5 procento.

Šešėlis Europos Sąjungoje, pasak G. Skaistės, siekia apie 5 proc.

Kasos aparatai privers individualiai dirbančius mokėti daugiau mokesčių

Lietuvoje daugėja individualiai dirbančių gyventojų, kurių vidutinės pajamos nesiekia minimalios algos (MMA), o tai reiškia, kad jie gali slėpti pajamas, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė. Edita Janušienė tikisi, kad tokių atvejų sumažės, kai šiems žmonėms bus privaloma naudotis kasos aparatais.

„Skaičius tų, kurie deklaruoja labai mažas pajamas vidutiniškai per mėnesį, išlieka stabilus – apie trečdalį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė E. Janušienė.  

„Tai irgi mums ta kryptis, kur reikia žiūrėti kaip į pajamų neapskaitymą“, – pridūrė ji.

E. Janušienės teigimu, individualiai dirbančių žmonių, kurių pajamos nesiekia MMA, skaičius sumažės, kai nebebus taikomos išimtys dėl kasos aparatų naudojimo: „Dabar beveik visi nenaudoja.“

Pasak VMI vadovės, 2023 metais apie 35,4 proc., arba 120,3 tūkst. tokių žmonių deklaravo, kad jų pajamos neviršijo MMA, 2022 metais tokių gyventojų buvo 105,3 tūkst., o 2021 metais – 94,8 tūkst. 

VMI vadovės teigimu, nuo 2021 iki 2023 metų su verslo liudijimu arba pagal pažymą dirbančių žmonių padaugėjo 20 proc. – nuo 282,2 tūkst iki 340,4 tūkst.