„Yra pliusų ir yra minusų. Iš vienos pusės, jeigu didintume, manyčiau, gal tai būtų paskatos atskleisti žmonėms daugiau pajamų, tačiau reikia įsivertinti, kokia situacija yra kaimyninėse šalyse“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė VMI vadovė. 

„Susitikimuose su smulkiuoju verslu, teikiančiu paslaugas, girdime, kad tas PVM yra didelis baubas“, – pridūrė ji. 

Iki 20 tūkst. eurų individualiai pagal pažymą dirbančių smulkių verslininkų pajamos atėmus sąnaudas dabar apmokestinamos 5 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), kuris didėja, priklausomai nuo pajamų, – pasiekus 35 tūkst. eurų, įsigalioja 15 proc. tarifas.   

„Ir visi sustoja ties ta riba (20 tūkst. eurų – BNS)“, – teigė E. Janušienė. 

Tuo metu su verslo liudijimais dirbančių gyventojų pajamos iki  45 tūkst. eurų nėra apmokestinamos – jie moka fiksuotą pajamų mokestį įsigydami verslo liudijimą. Jų pajamoms pasiekus 45 tūkst. eurų jie turi registruotis PVM mokėtojais, o viršijus šią ribą jiems taikomas 15 proc. GPM tarifas.  

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė BNS anksčiau yra sakiusi, kad dabartinė riba skatina verslo liudijimų turėtojus ieškoti landų, kaip jos neviršyti – jie arba keičia veiklos pobūdį, arba priartėjus prie 45 tūkst. eurų neberodo pajamų.  

Buvę valdantieji konservatoriai mokesčių reformos pakete, kuris taip ir nesulaukė politikų palaikymo, siūlė šią ribą didinti iki 55 tūkst. eurų.

Šiemet įsigaliojo Europos Tarybos direktyva, pagal kurią maksimali registravimosi PVM mokėtoju riba galėtų būti 85 tūkst. eurų. Tokios ribos nuo 2021 metų ir siekia smulkusis šalies verslas.

Lietuvoje 45 tūkst. eurų kartelė taikoma nuo 2014 metų.