„Bus prioritetas įsitikinti, ar ties nuostoliai yra tikri“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė VMI vadovė. 

„Čia yra apie ką pagalvoti kalbant apie teisinį reglamentavimą. (...) Siūlytume įsivertinti nuostolių iš užsienio darinių perkėlimą į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Pasak E. Janušienės, 2023 metais į kitus metus buvo perkelta 2,911 mlrd. eurų nuostolių, 2022-aisiais – 2,211 mlrd. eurų, 2021-aisiais – 1,899 mlrd. eurų, 2020-aisiais – 1,644 mlrd. eurų, 2019-aisiais –  beveik 1,2 mlrd. eurų.  

VMI vadovės teigimu, užpernai 91,4 proc. visų nuostolių patyrė bendrovės, priklausančios įmonių grupėms, 2022-aisiais – 90,7 proc., 2021-aisiais – 87,2 proc., 2020-aisiais – 85,1 proc., 2019-aisiais – 78,1 proc. 

Lietuvos grupių bendrovės, veikiančios užsienyje, taip pat gali nuostolius perkelti į kitus metus. Pasak E. Janušienės, be Lietuvos, tai leidžia tik Didžioji Britanija, Švedija ir Airija.

Lietuvoje įmonės nuostolius į kitus metus gali perkelti neribotą laiką. Iki 2009 metų tai buvo ribojama – nuostolius buvo galima perkelti ne ilgiau kaip penkerius metus.

E. Janušienės teigimu, tokio ribojimo buvo atsisakyta siekiant „pagerinti įmonių situaciją“, be to buvo leista perkelti nuostolius iš kitose šalyje esančių grupės įmonių.