Rytų skirstomųjų tinklų (RST) duomenimis, apie 36 proc. bendrovės klientų už paslaugas atsiskaito naudodamiesi internetu, tai sudaro apie 87 proc. visų gaunamų RST įmokų. Internetu dažniausiai atsiskaito verslo įmonės, biudžetinės įstaigos bei didžiųjų miestų gyventojai, turintys didesnes pajamas ir sunaudojantys daugiau elektros energijos.

Pasak RST Elektros tiekimo direktorės Laimutės Milašauskienės, kiekvienais metais vis daugiau gyventojų renkasi pigų, greitą ir patogų atsiskaitymą internetu. Kiekvieną mėnesį apie 33 proc. privačių asmenų atsiskaito už bendrovės teikiamas paslaugas internetu, jų įmokų suma sudaro apie 37 proc. visų RST teritorijoje aptarnaujamų gyventojų įmokų.

„Atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją internetu dažniau renkasi didžiųjų miestų gyventojai - Vilniaus regione tokiu būdu atsiskaito apie 48 proc. gyventojų. Dauguma jų yra vartotojai, kurių pajamos ir suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis nei mažesniųjų miestų bei užmiesčių gyventojų. Be to, didmiesčių gyventojai turi daugiau galimybių naudotis informacinių technologijų bei internetinio ryšio priemonėmis“, - teigia L. Milašauskienė.

Šiuo metu internetu už RST paslaugas gyventojai moka naudodamiesi elektroniniu atsiskaitymo knygelės atitikmeniu bankų informacinėse sistemose, atsiskaitydami tiesioginio debeto būdu bei bankų mokėjimo kortelėmis atvykę į RST klientų aptarnavimo skyrius.

Atsiskaitymą už paslaugas internetu skatina ne tik bendra mokslo ir technologijų plėtotė Lietuvoje, bet ir bendrovė RST. „Nuo praėjusių metų mūsų klientai mokesčius už elektros energiją gali sumokėti bendrovės klientų aptarnavimo skyriuose įrengtose internetinio atsiskaitymo savitarnos vietose. Į skyrių atvykusius klientus RST darbuotojai apmoko atlikti mokėjimus už sunaudotą elektros energiją per elektroninės bankininkystės sistemas“, - sako L. Milašauskienė.

Atsižvelgiant į atsiskaitymų internetu privalumus iki šių metų pabaigos RST verslo klientams planuojama išplėsti tiesioginio atsiskaitymo galimybes per elektronines bankų sistemas iš savitarnos svetainės „Mano elektra“ RST tinklalapyje. Šiuo metu svetainėje „Mano elektra“ visi vartotojai gali pasitikrinti elektros energijos suvartojimą ir atsiskaitymus, verslo įmonės čia gali pateikti pažymas apie suvartotą elektros energiją, peržiūrėti sąskaitų ir išplėstinių skaičiuočių duomenis.

RST Elektros tiekimo direktorės teigimu, ypač užimtiems, dažnai keliaujantiems ir negalintiems reguliariai mokėti už sunaudotą elektros energiją klientams patogiausia atsiskaityti tiesioginiu debetu, kai iš mokėtojo sąskaitos bankas kiekvieną mėnesį automatiškai perveda vienodą pinigų sumą elektros tiekėjui.

„Atsiskaitant tiesioginiu debetu vartotojui nereikia kiekvieną mėnesį sekti mokėjimų, pildyti atsiskaitymo knygelės, nebūtina gaišti laiko stovint eilėse ir nešiotis su savimi grynųjų pinigų mokesčiams. Be to, tiesioginis debetas yra pats pigiausias atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją būdas”, - sako L. Milašauskienė.

Šiuolaikinių technologijų sprendimai leidžia operatyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją, o vartotojams padeda sutaupyti laiką ir lėšas. Pasak RST Elektros tiekimo direktorės, tikėtina, jog ateityje vartotojų atsiskaitymų elektroniniais kanalais sparčiai daugės, tokį mokėjimo būdą dažniau rinksis didmiesčių gyventojai arba vartotojai, kurie itin taupo savo laiką ir lėšas.

Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 5 metus vartotojų atsiskaitymai už įvairias paslaugas (taip pat ir už komunalinius patarnavimus) naudojantis internetinės bankininkystės sistemomis Lietuvoje išaugo nuo 6,7 proc. (2004 m.) iki 27,2 proc. (2008 m.), per paskutinius 3 metus šie atsiskaitymai augo vidutiniškai po 6 procentus.

Pagal 2008 m. Eurostat statistinę informaciją vartotojai, naudojęsi elektronine bankininkyste atliekant įvairius mokėjimus, Lietuvoje sudarė 27 proc., Lenkijoje - 17 proc., Latvijoje - 39 proc., Estijoje - 55 procentus. Atsiskaitymai už paslaugas bankų elektroninėmis sistemomis yra ypač paplitę Skandinavijos šalyse. 2008 m. elektroninės bankininkystės sistemomis Danijoje naudojosi 61 proc., Olandijoje - 69 proc., Suomijoje - 71 proc., Norvegijoje - 75 proc. vartotojų.