Vis besipučiančios kainos gąsdina gyventojus: kiek Vyriausybė leidžia, tiek kapitalistai grobia

„Lietuvoje mes turime būrėjus iš kavos tirščių, kurie tau priburia 64 centus už kilovatvalandę ir kurie tai pasako garsiai. Šį dalyką leidžia valstybinė kontora. Jie žino, kad ateičiai tai sukelia gana prastas prognozes ir už tai, ką žemdirbiai pagamina, prašys labai daug“, – kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, ekonomistas Algirdas Bartkus.

„Nuo grūdo pabrangimo ar atpigimo iki pokyčio į kitą pusę lentynose praeina pusė metų ir daugiau. Tad didesnių pokyčių bus tik gal metų viduryje ar antrame metų pusmetyje“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tačiau pirkti reikia dabar. Kainų sekliai sako, kad pasiutpolkė maisto prekių lentynose nesiliauja ir metai užbaigti su kainų trenksmu.

„Stebime, kad vartojimas mažėja, bet jis kol kas mažėja mažiau, negu prekybininkai gauna iš išaugusių kainų. Šiandien jiems yra palanki situacija“, – teigė pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Gruodį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šalies parduotuvėse, palyginti su praėjusių metų, brango kiek daugiau nei 2 proc. Verčiant pinigais – kiek daugiau nei pusantro euro.

„Kainos – raketinės“, – sakė gyventojas.

Iš stebimų 52 prekių brango beveik visos, o pigo tik dvi – ryžiai ir pigiausia arbata. Gruodį labiausiai brango bananai, kiaušiniai, pigiausias fermentinis sūris, lydeka, dešra, cukrus, pigiausia grietinė, pomidorų sultys, makaronai.

Kiek Vyriausybė leidžia, tiek kapitalistai grobia. Kažin, ar sąžinės čia bus daug.

„Kiek Vyriausybė leidžia, tiek kapitalistai grobia. Kažin, ar sąžinės čia bus daug“, – teigė vyras.

„Paprastas mineralinis vanduo, limonadai, kada jie buvo pagaminti, o kaina kodėl auga? Neįsivaizduoju, kaip reikia sutaupyti – nevalgyti ir negerti“, – kalbėjo gyventojas.

Kainos pučiasi ir jeigu per mėnesį šuolis neatrodo toks skausmingas, tai per metus pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango kiek daugiau nei 36 proc. – apie 20 eurų. Tačiau prekybininkai meta kitą kortą – pigimas jau prasidėjo.

„Kai kurios prekės pradeda pigti, pavyzdžiui, aliejus, kava, galimai pieno produktai“, – kalbėjo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Anot D. Dundulio, artimiausiu metu kainos bus panašios, kaip ir šiuo metu, taip pat prideda, kad yra tikimybė, jog artimiausiu metu prekės daugiau pigs, negu brangs. Bet yra išimčių.

„Kiauliena jau yra pabrangusi pas kiaulių augintojus. Pačios kiaulės iki skerdyklos pabrangusios apie 20 proc., o kainos parduotuvėse, galima sakyti, nepasikeitė. Mes pardavinėjame kiaulieną už tiek, kiek kiaulių augintojas parduoda vos ne gyvą kiaulę“, – tęsė D. Dundulis.

Kai kurie ekonomistai – ne tokie optimistai, kainų mažėjimo neįžvelgia.

„Kaip tik dabar išauga ir vandens, ir dujų kainos. Maisto pigimo irgi nematome ir nelabai tikimės, nors infliacijos lėtėjimas yra prognozuojamas“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Infliacija pamažu pradeda slopti, bet kalbant dėl maisto kainų, kurios sudaro maždaug penktadalį viso namų ūkio išlaidų Lietuvoje, išlieka ir, matyt, šiemet išliks aukštame lygmenyje“, – kalbėjo „Creditinfo Lietuvos“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Nulinį PVM tarifą maistui taiko lenkai. Nuo sausio šį mokestį daliai maisto produktų panaikino Ispanija, tačiau, anot ekspertės, šis poveikis yra vienkartinis. Galbūt situaciją pakeistų tyrimai.

„Tyrimus reikėtų atlikti ne tik tuo atveju, kai kainos jau išaugo, bet reikėtų atlikinėti ir reguliariai“, – tęsė J. Rojaka.

Anot ekonomisto A. Bartkaus, kainas smukdyti gali ir patys prekybos tinklai, produkciją pirkdami užsienyje.

„Prekybos tinklai kaip tik veikia stabilizuojančiai, nes Lietuvoje pienininkai yra piktnaudžiaujantys Lietuvos vartotojų lojalumu jų gaminiams. Jie prispausti į kampą. Jeigu kas nors atliktų lietuviško ir lenkiško sviesto cheminę analizę, tai būtų identiška“, – sakė A. Bartkus.

Kad kainos lentynose sumažėtų, vartojimas irgi turi sumažėti, o kol kas, koks jis bus šiemet, pasakyti yra sunku. Įprastai sausį, vasarį vartojimas mažėja. Dabar jau matyti ir gruodžio apyvartos.

„Ir ančiukų, ir kalakutų, ir lašišų, ir ikrų pardavimai tikrai buvo aukštumoje“, – pasakojo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

„Apsipirkimų kiekis ir išleistos sumos viršijo praėjusių metų kai kuriais skaičiavimais 10 proc., kai kuriais skaičiavimais 20 proc. apyvartos. Neretai gyventojai sakė, kad būtent infliacija skatina leisti pinigus čia ir dabar, nes, suprask, jie vėliau nuvertėja“, – sakė J. Cvilikienė.

Kai kurie prekybininkai apie kainas iš viso kalbėti atsisako, o pricer.lt vadovas pataria ir kai kurių specialistų pasisakymus vertinti kritiškai.

„Ekonomistai dažnai atstovauja savo verslo šakai ir jiems tikriausiai yra svarbu palaikyti geras nuotaikas, kad mes tikėtume, jog viskas yra fainai“, – teigė A. Vizickas.