„Kaip Finansų ministerija mato pagal rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijų, kaip jie prognozuoja, kad infliacija mažės ir sieks 3,3 proc., socialinės išmokos augs greičiau nei kainos. Daugiausia jos susijusios su BSI (bazinės socialinės išmokos – BNS) augimu, vien vaiko pinigai paliečia 500 tūkst. gyventojų“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą penktadienį kalbėjo viceministras.
Pasak jo, įvairias socialines išmokas gauna apie 1 mln. gyventojų: „Tiek asmenų gavo 2025 metais išmokas, susijusias su baziniu dydžiu. Ir tai reiškia, kad šitie pokyčiai – bazinių dydžių augimas – paliečia labai didelę dalį mūsų visuomenės.“
Jo teigimu, šios išmokos gyventojų pajamas kitąmet vidutiniškai padidins 43,6 euro, o labiausiai nepasiturintiems jos didės daugiausiai – 6,2 proc.
„Labiausiai pasiturintiems procentinė išraiška auga mažiausiai. Daugiausiai didėja tų žmonių pajamos, kurie yra nepasiturintys“, – kalbėjo viceministras.
Anot T. Vinokuro, didesnės išmokos bendrą skurdo lygį šalyje sumažins 1 procentiniu punktu, o vaikų skurdą – 1,1 punkto. Darbingo amžiaus žmonių skurdas, tikimasi, sumažės 0,2 punkto.
„Ryškiausias teigiamas pokytis matomas tarp senyvo amžiaus asmenų ir asmenų su negalia“, – teigė T. Vinokuras.
Pasak jo, minimali alga kitąmet didės 8 proc., pensijos – vidutiniškai 10,4 proc.
Tuo metu ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Jūratė Dringelienė komitete teigė, kad biudžete trūksta lėšų žmonių su negalia poreikiams: „Dabartiniame 2027 metų biudžeto projekte yra tiktai apie 60 proc. reikiamo poreikio šitai sričiai.“
„Pagrindinė problema yra visgi gavėjai. Jų daugėja. Ši sritis labai turi asignavimų didelį poreikį. Ir šiais metais buvo skirta 140,6 mln. eurų, tačiau iš vidinių resursų ir iš valstybės skolos. Šitai sričiai šiuose metuose jau yra skiriama 185,5 mln. eurų ir kitose metuose yra planuojama, kad poreikis sudarys 237,5 mln. eurų“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Pasak jos, daugėja ir šalpos išmokų gavėjų.
„Apie 5 proc. kiekvienais metais auga gavėjų ir irgi reikalingas papildomas finansavimas kitąmet. Papildomas poreikis bus reikalingas iš valstybės skolos lėšų – apie 71 mln. eurų“, – teigė J. Dringelienė.
Jos teigimu, individualiai pagalbai planuojama suma nekinta jau kelerius metus – apie 130 mln. eurų: „Kadangi 2027 metais yra iš esmės išlaikomas 2026 metų (finansavimo– BNS) lygis. Ir jau gal kokie treti metai nėra asignavimai skiriami papildomi šiai sričiai“.
„Sodrą“ planuojama pertvarkyti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras sako, kad planuojama pertvarkyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodrą“).
„Su „Sodros“ vadovybe šnekėjome, kalbamės nuolatos, tas sujungimas tikrai yra planuojamas. Dėl konkrečių skaičių, efektyvumo, dabar negaliu komentuoti“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete penktadienį teigė T. Vinokuras atsakydamas į „aušriečio“ Kęstučio Biliaus klausimą dėl „Sodros“ pertvarkos.
„Sujungti į vieną konkretų juridinį vienetą naikinant padalinius ir ar yra skaičiuota kaštų-naudos analizė, ar yra skaičiuota, kiek tas efektyvu bus, jeigu ruošiamasi tai daryti“, – klausė jis.
„Yra nuoširdus noras sustiprinti „Sodrą“ ir diskutuosime plačiai su komitetais ir Seimo nariais“, – žadėjo viceministras.
„Sodra“ BNS pranešė nuolat ieškanti būdų, kaip efektyviau organizuoti veiklą ir valdyti paslaugas, o viena svarstomų krypčių – visus padalinius sujungti į vieną juridinį asmenį.
Dabar fondo struktūroje yra penki juridiniai vienetai: „Sodros“ valdyba koordinuoja, vadovauja ir užtikrina keturių teritorinių skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje darbą.
Be to, visoje šalyje veikia 55 klientų priimamieji, kasdien juose apsilanko apie 2 tūkst. žmonių. Šiauliuose, Radviliškyje ir Panevėžyje taip pat veikia trys „Sodros“ informacijos centrai, jų darbuotojai per dieną vidutiniškai atsako į 5 tūkst. skambučių, 500 elektroninių paklausimų ir 400 pokalbių internetu.
Visuose „Sodros“ padaliniuose dirba virš 3,2 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai