Vien tik rūšiavimas neišsprendžia atliekų pertekliaus

Dirvožemio būklė

Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė dr. Jūratė Žaltauskaitė, žemės ūkis šiuo metu atsakingas už kiek daugiau nei 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių iššūkių pasauliniu mastu yra užtikrinti maisto ir vandens saugą – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį, užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą. Šie siekiai įvardinti ir Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tiksluose.

„Šiuo metu Lietuvoje dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros. Jeigu ūkininkai nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja. Perteklinis trąšų, pesticidų naudojimas teršia dirvožemį ir vandenį, pesticidų likučiai gali likti maisto produktuose, taip keldami riziką ir žmonių sveikatai. Šiuo metu ES daugiau kaip 60 proc. dirvožemio būklė nėra gera, todėl būtina daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei ir Lietuvoje“, – tikina doc. dr. J. Žaltauskaitė.

Kita svarbi aplinkos valdymo dalis – atliekų kiekio mažinimas, jų surinkimas ir perdirbimas. „Nors ES atliekų tvarkymo politika siekia sumažinti atliekų kiekius, tačiau dėl didėjančio vartojimo šalyse narėse jie auga, įskaitant ir Lietuvą. Tyrimai rodo, kad kuo labiau šalis linkusi rūšiuoti, tuo daugiau atliekų sugeneruojama ir išmetama. Rūšiavimą skatina kaltės jausmas, nes žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja savo atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų „šiukšlės“ niekur nedingsta“, – teigė VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė.

Klimato kaitos rykštė

Pasak J. Žaltauskaitės, labai svarbu suprasti, kad klimato kaita nėra vien tik temperatūros kilimas, ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių – ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija.

Lietuvoje matome dažnėjančius mums neįprastus ekstremalius svyravimus. JT duomenimis, pasaulyje kasmet dėl ekstremalių klimato įvykių priversti migruoti 21,5 mln. žmonių, tai vadinamieji klimato migrantai.

„Klimato kaita atveria ir naujas galimybes. Galime tikėtis ilgesnio turizmo sezono, naujų verslo galimybių, galim auginti anksčiau mums neįprastas kultūras, tokias kaip vynuogės ar arbūzai. Vykstant klimato kaitai, kai kur galime tikėtis didesnių derlių, tarkim, šiaurinėse platumose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kasmet kyla ir pailgėja vegetacijos periodas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad užauginamos produkcijos maistinė kokybė išliks tokia pat. Pasaulyje vis auga susirūpinimas, kad spartesnis augimas gali sumažinti maisto kokybę ir jų mitybinę vertę“, – pastebėjo J. Žaltauskaitė.

Tyrimai rodo, kad kuo labiau šalis linkusi rūšiuoti, tuo daugiau atliekų sugeneruojama ir išmetama.

VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, kad dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, keičiasi pesticidų efektyvumą, o ypač didelį neigiamą poveikį žemės ūkio augalų kokybei ir derliui turi ekstremalūs klimato įvykiai, tokie kaip sausros. Doc. dr. J. Žaltauskaitė teigė, kad dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augančiai pasaulio populiacijai.

Pasak docentės, Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti ir kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės, taip pat prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu gali palikti Lietuvos teritoriją, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti egzotika.

Prisidėti gali kiekvienas

Kaip pasakojo G. Liobikienė, energijos vartojimo augimas, net ir energetinės krizės kontekste, įspėja, kad vykstant sparčiai elektrifikacijai jos vartojimas ir toliau sparčiai augs, todėl svarbu ne tik skatinti pirkti ir naudoti energiją taupančius prietaisus, bet ir ugdytis įpročius, kurie mažintų jos vartojimą – pavyzdžiui, nepalikti prietaisų budėjimo režimuose.

Labai svarbus atsakingo vartojimo ir atliekų rūšiavimo skatinimas. Atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą reikėtų skatinti remiantis sėkmingomis užsienio praktikomis – pavyzdžiui, už tinkamą atliekų rūšiavimą galėtų būti mažinamas atliekų mokesčio tarifas.

„Rūšiuoti yra labai gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad visgi pats efektyviausias būdas kovoti su klimato kaita – vengti perteklinio vartojimo, taip pat rinktis antrinį daiktų panaudojimą“, – tikina mokslininkė.

Mobilumas – dar viena daug dėmesio sulaukianti sritis. „Viešasis transportas ir elektromobiliai yra viena iš alternatyvų mažinti miestų oro taršą ir iškastinio kurio naudojimą, tačiau, kalbant apie pastaruosius, labai svarbu, iš ko pagaminama juos varanti elektra. Be to, elektromobiliai nesprendžia sisteminių transporto problemų, pavyzdžiui, automobilių spūsčių, parkavimo, išteklių automobilių gaminimui poreikio augimo ir panašiai“, – tikino mokslininkė

Būtent į tokių sprendimų paiešką orientuojasi tarpdisciplininė Aplinkotyros katedros vykdoma Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos bakalauro studijų programa, apimanti aplinkos fizinių, cheminių, biologinių elementų ir žmogaus tarpusavio sąveikas vietiniu ir globaliu mastu, labiausiai koncentruojantis į žmogaus poveikį aplinkai, taršą, įtaką bioįvairovei ir darniam vystymuisi bei galimus sprendimus šių aspektų valdymui įmonės, organizacijos, sektoriaus ar nacionaliniu lygmeniu.