Žemės ūkio rūmų pirmininkės Algimantos Pabedinskienės teigimu, smulkūs ūkininkai taip pat turėtų gauti paramą.
„Netenkina modelis (planuojamų lėšų paskirstymo – BNS), kurį pasiūlė ministerija, socialinio dialogo nebuvo tokio, kokio reikėtų, kad sprendimas dėl paramos pabrangus kurui ir trąšoms būtų visiems žemės ūkio sektoriams teisingas, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Pabedinskienė. – Mums skauda. Lygių už lygesnius negali būti.“
L. A. Valalytė sako, kad pasitarimuose dėl kompensacijų paskirstymo buvo tartasi su visomis ūkininkų organizacijomis.
„Diskusijose buvo argumentai išsakyti, kodėl (kompensacijos bus skiriamos – BNS) už pienines karves, nes ne už visas karves yra, ne visi ūkiai, kurie augina tiesiog karves, dėl to, kad būtent savikaina trąšų, pieninių karvių augintojų tris kartus didesnis poreikis trąšų ir sudaro tą savikainą“, – kalbėjo viceministrė.
Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Arūnas Svitojus sako, kad šeimos ūkių situacija gan grėsminga – stresą ūkininkai patiria ir dėl karo, ir dėl degalų kainų, tuo metu paramą dalinasi du sektoriai, o kai kurie stambūs ūkininkai paramos gaus kelis kartus.
„Ir už žemę, už pienines karves, o tie, kurie šienauja pievas, kurie gamina pašarus, šieną, šienainį, (negauna – BNS), – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Svitojus. – Šeimos ūkininkai turės emigruoti.“
Pasak jo, labiausiai paramos reikia Aukštaitijos, Dzūkijos ūkininkams, kurie laiko daug smulkių gyvulių.
„Kasmet iš ūkininkavimo pasitraukia apie 2 tūkst. tokių ūkininkų“, – teigė A. Svitojus.
„Esame nepatogūs, nes keliame klausimus, bet neiname į kišeninius pokalbius“, – teigė Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas pabrėžė, kad apsirūpinimas maistu yra svarbus geopolitiniame kontekste.
„Raginame: padėkime apsirūpinti tuo, ko mums labiausiai trūksta, o ne duokime tik tiems sektoriams, kur yra didelis perteklius“, – teigė jis.
L. A. Valalytė vėliau BNS pranešė, kad kompensacijas gaus 81,9 tūkst. ūkių, kurie iš viso valdo 1,664 mln. ha žemės. Paramos sulauksiantis 8 571 ūkis yra mišrus – verčiasi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste.
Išmokos pasieks žieminių kviečių, rapsų, vasarinių miežių, kukurūzų bei vaisių ir uogų, daržovių, grikių, pluoštinių kanapių, sojos augintojus.
74,1 proc. kompensacijų bus išmokėta 60,7 tūkst. ūkių iki 10 ha dydžio, 15,5 proc. – 12,65 tūkst. ūkių nuo 10 iki 50 ha. Ūkiams nuo 50 iki 100 ha ir nuo 100 iki 300 ha turėtų atitekti maždaug po 4,5 proc. numatytų lėšų. Tokių ūkių priskaičiuojama atitinkamai 3, 64 tūkst. ir 3,7 tūkst.
Parama pasieks ir didesnius negu 300 ha ūkius – tokių priskaičiuojama 1 222. Jiems, anot viceministrės, atiteksianti paramos dalis sieks 1,49 proc.
Kaip rašė BNS, kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų Lietuvos ūkininkams iš žemės ūkio rezervo EK skyrė 9,788 mln. eurų ES paramos, o Vyriausybė ją dukart padidino – iki beveik 20 mln. eurų.
Kompensacija vidutiniškai sieks apie 4 tūkst. eurų ūkiui. Jos bus pradedamos mokėti lapkričio pradžioje.
Tvarkai – Konkurencijos tarybos priekaištai
Konkurencijos tarybai pasigedus duomenų bei argumentų, kuriais remiantis nuspręsta skirti paramą tik pagal 300 pieninių karvių ir 300 ha naudmenų ploto kriterijus, ir neremti mėsinių karvių ūkių ar gaminančių kitos rūšies (avių, ožkų) pieno produktus, ministerija atliko poveikio konkurencijai vertinimą ir išsamiau argumentavo, kodėl pasirinktas toks paramos skirstymo principas.
Anot ministerijos, pieno gamintojų išskyrimas iš kitų galvijų laikytojų yra objektyviai pagrįstas skirtinga jų veiklos ekonomine situacija ir gamybos specifika – pienininkystės ūkiai dėl nenutrūkstamo produkcijos realizavimo patiria didesnes gamybos sąnaudas, be to, išleidžia triskart daugiau trąšoms nei, pavyzdžiui, mėsinių galvijų ūkiai.
Kii žaliavinio pieno gamintojai, laikantys ožkas ir avis, ministerijos duomenimis, dėl degalų pabrangimo ekonomiškai yra paveikiami mažiau.
Ministerijos teigimu, ūkiai, kurie deklaravo didesnius nei 300 ha naudmenų plotus, paramą gaus tik už 300 ha.
Naujausi komentarai