Viceministrė: Seimo iniciatyvos dėl pakuočių atliekų tvarkymo nėra tvarus problemos sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybė kiek anksčiau pranešė, kad sostinė kasmet patiria apie 750 tūkst. eurų papildomų išlaidų vien dėl to, kad iki šiol nepavyksta rasti bendro sutarimo su GIO. Savivaldybė teigė, kad Aplinkos ministerijos kuruojamose derybose GIO bus reikalaujama padengti pakuočių atliekų tvarkymo kaštus.

Vertindama šiuos nesutarimus, aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė Eltai teigė, kad vienas iš galimų konflikto sprendinių yra standartizuoti institucijų veikimo sąlygas ir funkcijas, kurias patvirtintų aplinkos ministras. Ji taip pat pažymėjo, kad Seime teikiamos iniciatyvos dėl visiško atliekų tvarkymo proceso perdavimo savivaldybėms nėra tvarus problemos sprendinys.

„Akivaizdu, kad yra daug problemų ir pokyčiai sistemoje būtini. Matydami šią situaciją, kai kyla tarpinstituciniai ginčai, dėl kurių kenčia vartotojas ir paslauga gyventojams, esame subūrę aktyvią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos teisinės bazės tobulinimo darbo grupę, kurioje dalyvauja visi sistemos dalyviai“, – Eltai pristatydama problemą teigė R. Radavičienė.

Viceministrės teigimu, Aplinkos ministerija kilusią problemą ketina spręsti siūlydama standartizuoti savivaldybių ir GIO susitarimo sąlygas.

„Siūlome sisteminį sprendimą – standartizuoti susitarimo sąlygas, nustatyti, kuria dalimi institucijos turi prisidėti prie infrastruktūros, veiklos finansavimo. Susitarimo sąlygas patvirtintų aplinkos ministras. Kaip žinoma, rūšiavimo konteineriai yra skirti ne tik pakuotėms, bet ir antrinėms žaliavoms, o tai suponuoja ir būtinybę kalbėti apie kaštų pasiskirstymą, kuri dalis tenka pakuočių gamintojams, o kuri, pagal teršėjo principą, patiems gyventojams“, – tikino ji.

„Nors įstatymai pakankamai aiškiai išdėsto atliekų tvarkymo proceso dalyvių funkcijas ir takoskyrą, priėjus prie organizacinių klausimų, ypač kalbant apie kaštus, kyla problemų. Tai viena iš priežasčių, dėl ko derybos niekaip neužsibaigia: savivaldybė reikalauja, kad administravimo kaštai būtų dengiami organizacijų, o jos nemato teisinės pareigos to daryti“, – pridūrė R. Radavičienė.

Ji pažymėjo, kad nors GIO pareiga yra finansuoti visų pakuočių, kurios surenkamos ir rūšiuojamos, atliekų tvarkymą, organizacijos skundžiasi, kad apie 40 proc. pakuočių konteineriuose randamo turinio nėra pakuotės, bet įvairios priemaišos.

„Tai apskritai iliustruoja, kad rūšiavimo kokybė Lietuvoje yra prasta“, – teigė R. Radavičienė.

Vertindama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Seime užregistruotą pataisą, kuri leistų savivaldybėms sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais nesuderinus sąlygų su GIO ir šioms palikti tik pakuočių atliekų tvarkymo kaštų padengimą, R. Radavičienė teigė vertinanti skeptiškai.

„Inicijuota pataisa Seime, kai GIO teisės yra suvaržomos, bet jiems paliekama visa atsakomybė už užduočių įgyvendinimą, mūsų nuomone, nėra tvarus sprendinys ilgalaike prasme. Jei nuspręstume visą atliekų tvarkymo procesą perleisti savivaldybių žiniai, kiltų kaštų skaidrumo bei užduočių įgyvendinimo klausimas“, – pabrėžė ji.

Anot R. Radavičienės, tokiu atveju GIO turėtų teisę kelti klausimą, kam iš tiesų tenka atsakomybe tvarkant atliekas.

„GIO esame nustatę užduotis, kurios prilygsta ES valstybei nustatytoms užduotims. Jeigu gamintojams apribojamos teisės dalyvauti sistemoje, tuomet jie natūraliai kelia klausimą, ar turėtų būti pilna apimtimi atsakingi už keliamų užduočių įgyvendinimą?“, – sakė ji.

„Klausimų kyla ir dėl kaštų skaidrumo. Galime įpareigoti GIO finansuoti atitinkamus procesus, bet tada turime labai aiškiai pasakyti, kas bus arbitras ir kas pasakys, kokia yra tikroji finansavimo apimtis“, – pridūrė viceministrė.

Tvarus pakuočių atliekų tvarkymo sprendimo būdas, anot R. Radavičienės, yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

„Reikia atskirti GIO ir savivaldybių veiklas: už atliekų surinkimo dalį turėtų būti atsakingos savivaldybės, kadangi tai yra viešosios paslaugos dalis, tačiau atliekų tvarkytojų konkurso sąlygas jos vis tiek turėtų suderinti su organizacijomis. Tuomet viską, ką savivaldybės surinktų, organizacijos turėtų sutvarkyti ir paruošti perdirbti“, – akcentavo ji.