- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Vyriausybei ketinant peržiūrėti šių metų biudžetą, dabar patvirtintas valdžios sektoriaus deficitas preliminariai didėja nuo 7 iki 8,1 proc., o jį augina daugiau nei 500 mln. eurų išlaidų, numatytų kovai su pandemija, sako finansų viceministras.
„Peržiūrint biudžetą ir tai, kas yra pateikta stabilumo programoje, yra įdėtas skaičius minus 8,1 proc. Didžioji dalis poveikio ir to minuso išaugimo yra susiję su į biudžetą planuojamomis įdėti lėšomis, skirtomis finansuoti priemonėms, susijusioms su COVID-19 pandemija. Planuojama įdėti virš 500 mln. eurų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė Mindaugas Liutvinskas.
Pasak jo, biudžeto netekimai, pavyzdžiui, dėl siūlomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, renginių organizavimo, sporto, kino bei kultūros veikloms bei pelno mokesčio atidėjimų ko kas nėra numatyti.
M. Liutvinsko teigimu, jei Seimas priimtų įstatymo pataisas dėl laikinos PVM lengvatos, biudžeto deficitas išaugtų dar 0,2 punkto – iki 8,3 procento.
Balandžio pabaigoje patvirtintoje Stabilumo programoje nurodoma, kad su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemonių (tiesiogiai veikiančių valdžios sektoriaus balansą), įgyvendinimui šiemet numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų jau buvo numatytas biudžete.
Rengiant biudžeto pakeitimo projektą, kurį numatoma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, planuojama papildomai numatyti apie pusę milijardo eurų, juos skiriant vakcinoms įsigyti ir kitoms su pandemijos valdymu susijusioms priemonėms, darbo vietų išsaugojimui ir pajamų negalintiems dirbti palaikymui.
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė balandžio viduryje teigė, kad kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, kurie bus skirti vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams bei medikų algoms. Anot viceministrės, taip pat trūksta lėšų komunikacijai, informacinių priemonių palaikymui, postkovidinėms priemonėms, psichologinei pagalbai.
Patvirtintas 2021 metų valstybės biudžeto pajamų planas (be ES lėšų) sudaro 8,989 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,252 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
Vilniaus „Žalgiris“ suren...
-
Metropolito Chrizostomo laidot...
-
Supjaustyta Kauno eglutė...
-
KAM sudaromas 2025 m. karo pri...
-
Algimanto Puipos filmo „Nakt...
-
Spaudos konferencija olimpie...
-
Nupuošiama Kauno kalėdinė e...
-
Skvernelis susitiko su Cichano...
-
Trys Karaliai atkeliavo į Kau...
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Turite 500 eurų banknotų? Jums naudinga tai žinotiKyla klausimas dėl 500 eurų banknoto likimo. Apie tai, ar jis bus išimtas iš apyvartos, kodėl gali nepavykti juo atsiskaityti ir ką daryti turintiems tokių banknotų, LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos banko grynųjų pinigų departamen...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augoNepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokasValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...
