- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei ketinant peržiūrėti šių metų biudžetą, dabar patvirtintas valdžios sektoriaus deficitas preliminariai didėja nuo 7 iki 8,1 proc., o jį augina daugiau nei 500 mln. eurų išlaidų, numatytų kovai su pandemija, sako finansų viceministras.
„Peržiūrint biudžetą ir tai, kas yra pateikta stabilumo programoje, yra įdėtas skaičius minus 8,1 proc. Didžioji dalis poveikio ir to minuso išaugimo yra susiję su į biudžetą planuojamomis įdėti lėšomis, skirtomis finansuoti priemonėms, susijusioms su COVID-19 pandemija. Planuojama įdėti virš 500 mln. eurų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė Mindaugas Liutvinskas.
Pasak jo, biudžeto netekimai, pavyzdžiui, dėl siūlomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, renginių organizavimo, sporto, kino bei kultūros veikloms bei pelno mokesčio atidėjimų ko kas nėra numatyti.
M. Liutvinsko teigimu, jei Seimas priimtų įstatymo pataisas dėl laikinos PVM lengvatos, biudžeto deficitas išaugtų dar 0,2 punkto – iki 8,3 procento.
Balandžio pabaigoje patvirtintoje Stabilumo programoje nurodoma, kad su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemonių (tiesiogiai veikiančių valdžios sektoriaus balansą), įgyvendinimui šiemet numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų jau buvo numatytas biudžete.
Rengiant biudžeto pakeitimo projektą, kurį numatoma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, planuojama papildomai numatyti apie pusę milijardo eurų, juos skiriant vakcinoms įsigyti ir kitoms su pandemijos valdymu susijusioms priemonėms, darbo vietų išsaugojimui ir pajamų negalintiems dirbti palaikymui.
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė balandžio viduryje teigė, kad kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, kurie bus skirti vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams bei medikų algoms. Anot viceministrės, taip pat trūksta lėšų komunikacijai, informacinių priemonių palaikymui, postkovidinėms priemonėms, psichologinei pagalbai.
Patvirtintas 2021 metų valstybės biudžeto pajamų planas (be ES lėšų) sudaro 8,989 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,252 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...