„Lietuvos BVP augimas šiemet sulėtėjo. Jei žiūrėsime metinius skaičius, gal to taip aiškiai nematysime, bet ketvirtinė ūkio plėtra per du pirmuosius ketvirčius buvo perpus silpnesnė nei pernykštis keturių ketvirčių vidurkis. Sulėtėjimas yra pakankamai plataus masto“, – prognozių pristatyme antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Jis pabrėžė, kad ekonomika toliau lieka augimo kelyje ir antrąjį pusmetį jos raida turėtų paspartėti.

2026 metais ekonomika turėtų augti 3,2 proc. – 0,4 proc. punkto daugiau nei prognozuota anksčiau, o 2027 metais – 2,3 proc., arba 0,6 punkto mažiau.

Pasak G. Šimkaus, tai daugiausia susiję su antros pakopos pensijų reforma, kuri didins privatų vartojimą kitąmet, tačiau 2027 metais jo augimas turėtų gerokai sumažėti, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų bus išleista.

LB teigimu, daroma prielaida, kad per pirmąją bangą apie 20 proc. kaupiančiųjų gali atsiimti maždaug 1,13 mlrd. eurų.

Centrinis bankas prognozuoja, kad didžiąją dalį šių lėšų gyventojai skirs vartojimui, kuris kitąmet didės 6 proc., tačiau 2027 metais augimas sulėtės iki 0,8 proc.

Antroji lėšų atsiėmimo banga, tikėtina, kils 2027 metais, tačiau jos poveikis kol kas yra už dabartinių makroekonominių prognozių ribų.

Pasak LB, vangesnis privatus vartojimas šių metų pradžioje slopino ekonomikos augimą. Šiuo metu jis atsigauna, o per visus 2025 metus turėtų padidėti 2,2 proc., arba 1,6 proc. punkto mažiau nei prognozuota birželį.

JAV prekybos muitai Lietuvos ekonomikos plėtrą 2025–2027 metais pristabdys 0,3 proc. punkto – 0,1 proc. punkto daugiau nei prognozuota birželį. Tai susiję su tuo, kad Lietuvai taikomas efektyvusis JAV muitų tarifas Europos Sąjungai (ES) ir JAV pasiekus susitarimą, palyginti su birželio informacija, padidėjo nuo 8,3 iki 13,3 proc.

LB valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad daugelis aukštesnių JAV tarifų įvesti toms prekių grupėms, kuriose tiek Lietuva, tiek Kinija turi konkurencinį pranašumą rinkoje.

„Lietuvos ir Kinijos gaminių rinkos, dalys Europos Sąjungos rinkoje daugiau mažiau auga panašiu tempu, bet mūsų eksporto kainos didėjo kur kas sparčiau negu kinų. Tas kainų atotrūkis padidėjo pakankamai ženkliai. Čia turiu sakyti, kad susirūpinimui pagrindo yra, panikai – tikrai ne, nes Lietuvos ekonomika ir eksportuotojai konkuruoja ne tik kainomis“, – teigė LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, ilgalaikę eksporto kryptį turėtų lemti aukštesnės pridėtinės vertės gamyba, investicijos ir inovacijos.

Infliacija didės sparčiau, atlyginimai – lėčiau 

Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 3,5 proc., kitąmet – 3,1 proc. ir tik 2027 metais grįš į 2,6 proc. lygį.  Birželį prognozuota, kad infliacija sieks atitinkamai 3,3 proc., 2,5 proc. ir 2,6 proc.

LB teigimu, šiais ir kitais metais labiausiai kainas augins brangsiantis maistas ir paslaugos. Didžiausią poveikį maisto kainų didėjimui turi pabrangę alkoholiniai gėrimai, pieno ir mėsos produktai bei tabakas – tam įtakos daro mokesčiai ir brangstančios maisto žaliavos.

„Reikšmingai išaugusios maisto žaliavų supirkimo kainos dar nepersidavė į perdirbėjų kainas, todėl yra rizika, kad maisto prekės brangs dar labiau“, – sakė G. Šimkus.

Apie ketvirtadalį vartojimo kainų padidėjimo 2025–2027 metais lems anksčiau priimti mokestiniai pakeitimai, kurie jau buvo įtraukti į birželio prognozes, ir nauji šiemet priimti pakeitimai, kurie įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Bendras Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 3,8 proc., o 2026 ir 2027 metais – atitinkamai 2 proc. ir 3,4 proc. Ateityje rizikų eksportui gali kelti ir konkurencija su į Europos rinką nusitaikiusiais Kinijos gamintojais.

Silpnesnį nei pastarąjį dešimtmetį prekių ir paslaugų eksportą bent iš dalies turėtų atsverti investicijos, kurios šiemet turėtų augti 5,7 proc., o 2026 ir 2027 metais – atitinkamai 5,4 ir 3,1 proc.

Nedarbas šiemet turėtų siekti 7,1 proc. – 0,4 proc. punkto daugiau nei prognozuota birželį. 2026 ir 2027 metais nedarbas turėtų sumažėti atitinkamai iki 6,6 ir 6,5 proc.

Vidutinis darbo užmokestis šiemet augs daugiau kaip 8 proc., 2026 metais – beveik 9 proc., tačiau 2027 metais nesieks 7 proc.

Nepaisant lėtesnio augimo, algos ir toliau didės sparčiau nei infliacija, todėl reali gyventojų perkamoji galia augs.