- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad smulkių verslininkų, siekiančių gauti išorinį finansavimą įmonės plėtrai, daugėja, tačiau, deja, bet įmonėms, neturinčioms bent kelių metų veiklos istorijos, tai padaryti vis dar sunku. Alternatyvaus finansuotojo „Credital verslui“ ekspertai pastebi, kad neseniai pradėjusios veiklą įmonės, norinčios gauti paskolą verslo vystymui, neretai susiduria su iššūkiu, kai verslo pradžios finansavimo priemonės jau nebetinka, o tradiciniai investuotojai neskuba suteikti paskolos. Alternatyvūs finansuotojai, savo ruožtu, teigia, kad jų paskirtis ne konkuruoti su tradiciniais verslo finansavimo šaltiniais, o natūraliai įsilieti į verslo paskolų rinką ir ją papildyti.
„Neretai veiklą pradėjusi smulkaus verslo įmonė po kurio laiko tarsi atsiduria finansavimo vakuume. Valstybinių institucijų teikiamos verslo pradžios finansavimo priemonės jau nebetinka, o tradiciniai kredituotojai, tokie kaip bankai, kredito unijos, paskolų neskuba suteikti, nes įmonė pernelyg jauna. Bankai dažniausiai yra atsargūs, jie linkę skolinti didesnėmis paskolų sumomis, labiau pasitiki jau sustiprėjusiomis įmonėmis. Šį vakuumą kaip tik ir užpildo alternatyvūs finansuotojai. Dėl lankstaus rizikos vertinimo, paskolos suteikimo greičio juos ir yra patogiausia rinktis jaunam verslui, norinčiam sparčiai augti ir stiprėti“, – sako smulkaus verslo partnerių „Credital verslui“ vadovas Linas Armalys.
Alternatyvaus finansavimo sektoriuje taikomas lankstesnis rizikos vertinimas nei bankuose, daugiau dėmesio skiriama paties verslininko patikimumo vertinimui, dažniausiai nereikalaujama įkeisti nekilnojamojo turto. Todėl paskolos gali būti suteikiamos platesniam įmonių ratui, o pasiskolinti lėšų galima ir per vieną darbo dieną, kai tuo tarpu bankuose toks procesas gali užtrukti iki mėnesio.
Smulkiesiems verslininkams verslo pradžioje finansinių srautų suvaldymas dažnai tampa nemenku iššūkiu, nes įmonei augant sparčiai didėja išlaidos, o pajamos grįžta tik po kurio laiko, pardavus prekes ar paslaugas. Todėl dažniausiai tokiam verslui yra aktualu imti smulkias paskolas apyvartinėms reikmėms. „Credital verslui“ duomenimis, vidutinė įmonių prašoma skolinimosi suma yra 6-7 tūkst. eurų, o skolinimosi terminas iki 12 mėnesių.
Pasak L. Armalio, pasiskolinusios iš alternatyvaus finansuotojo ir tinkamai panaudojusios paskolą, įmonės greičiau auga, rodo geresnius veiklos rezultatus. Tuomet jau pažengusiai įmonei, po dviejų-trejų veiklos metų, atsiveria platesnės galimybės reikiamam tolesniam plėtros finansavimui. Įmonė jau turės veiklos istoriją, stabiliai augantį pelną, galbūt turto, todėl verslo plėtrai galės skolintis didesnes sumas ir ilgesniam laikui iš bankų ar kredito unijų.
Nepaisant šaltinio, iš kur skolinamasi verslui finansuoti, įmonės kredito istorija priklauso tik nuo finansinės drausmės – ar laiku atsiskaitoma už turimas paskolas, su esamais verslo partneriais, ar laiku mokami mokesčiai ir kt. L. Amalio teigimu, įmonės patikimumas paprastai yra didesnis tais atvejais, kai įmonė jau buvo pasiskolinusi ir įrodė, kad sugeba sėkmingai grąžinti paskolą nei ta, kuri apskritai niekada neturėjusi finansinių įsipareigojimų. Įmonė, turinti teigiamą kredito istoriją, įgyja didesnį kredituotojo pasitikėjimą ir galimybes ateityje pasiskolinti daugiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę1
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 2,4 proc. daugiau
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žiniasklaida: didžiausi Lietuvos viešbučiai šiemet sumokėjo beveik 60 proc. daugiau mokesčių
10 daugiausia mokesčių sumokėjusių viešbučių per 3 šių metų ketvirčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita jau pervedė 9,33 mln. eurų mokesčių arba 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu periodu, praneša por...
-
G. Paluckas: prie Lietuvos gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Europos institucijos1
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas mano, kad prie Lietuvos gynybos finansavimo vidutiniu laikotarpiu galėtų prisidėti ir Europos Sąjunga. ...
-
I. Šimonytė: „Teltonikos“ atvejis parodo, kad reikalinga galimybė bendrovėms persiderėti sutarčių su EIM terminus2
Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė mano, kad siekiant išvengti panašių į „Teltonikos“ skandalą istorijų, reiktų užtikrinti, jog investuotojai galėtų lengviau perderinti terminus iki kada turi būti pasi...
-
Seime – pirmasis 2025-ųjų biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį ėmėsi kadenciją baigiančios Ingridos šimonytės Vyriausybės parengto 2025 metų valstybės biudžeto projekto. ...
-
G. Paluckas: taisydami biudžetą svarstysime didesnį finansavimą VSD ir teisėsaugai
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad peržiūrint 2025 metų valstybės biudžetą, bus kreipiamas dėmesys į nepakankamą teisėsaugos ir žvalgybos institucijų finansavimą. ...
-
Dėl „Foxpay“ skandalo – pokyčiai Migracijos departamente: palies ketvirtadalį gyventojų1
Pasibaigus sutarčiai su „Foxpay“, Migracijos departamente nebeliks galimybės atsiskaityti grynaisiais. Nuo gruodžio keičiant ar gaminant naujus asmens tapatybės dokumentus – pasus ar asmens tapatybės korteles – bus galima mokėti ...
-
Seimas: 2025-ųjų biudžeto projektą vertins G. Palucko Vyriausybė
2025 metų valstybės biudžeto projektą, kuri parengė kadenciją baigianti Ingridos Šimonytės Vyriausybė, Seimas ketvirtadienį per maždaug pusvalandį apsvarstė ir atidavė vertinti būsimajam Gintauto Palucko Ministrų kabinetui. ...