Verslo konfederacijai palaikant A. Armonaitės siūlymą, I. Ruginienė jį vadina nesolidžiu

Artėjant rudeniui ir būsimam trišalės tarybos posėdžiui, kuriame bus nuspręsta, kiek Lietuvoje bus keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas, viešojoje erdvėje pasigirsta skirtingų nuomonių, koks turėtų būti jo dydis.

Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) iki 740 eurų. Tačiau, tokį siūlymą sukritikavo Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikinusi, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas ir, pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad toks nesuderinamumas tarp dviejų ministerijos pozicijų yra nesolidus.

„Tai kažkoks Vyriausybėje nesuderintas variklis. Nesolidu. Nesolidu, kai kažkas išbėga, pasako ir mūsų nuomone, kad net kalbėti apie mažesnį MMA dydį, negu pasiūlė Lietuvos bankas net nepriimtina šiandien, matant kas aplinkui dedasi“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis aiškina, kad A. Armonaitės pasiūlymas būtų racionalus, atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją.

„Galima gal būtų kalbėti apie tai, kad jeigu mes galėtume kitų metų pavasarį susėsti ir žiūrėti kokia yra situacija pavyzdžiui, ar vis dėlto stabilizavosi, infliacija nukrito, ekonomika kyla ir tada kalbėti, bet šioje situacijoje šį pasiūlymą kaip tam tikrą kompromisą, kuris tikriausiai būtų logiškas”, – A. Romanovskis.

I. Ruginienė aiškina, kad MMA negali būti mažesnis, negu 867,67 euro

LPSK pirmininkė tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.

„Tai galėtų būti minimali raudona linija, kurios peržengti nevalia, arba startinė pozicija kalbėti apie didesnį dydį. Nuo to turi atsispirti derybos. Ir visos kalbos apie tai, kad galėtų būti mažesnis dydis tai tikrai nepriimtinos, net kalbos negali būti“, – sakė I. Ruginienė.

A. Romanovskis aiškina, kad MMA neabejotinai turi kilti, tačiau reikėtų iš naujo persvarstyti MMA dydį, nes Lietuvos banko pasiūlytas MMA, Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, šokiravo visus.

„Turbūt pačios profsąjungos buvo nustebusios, kad yra siūloma kelti MMA 20 proc., kur toks kėlimas būtų didžiausias per visą istoriją. Aš manau, kad tas pasiūlymas nemažai šoko įveda ypatingai smulkiam ir vidutiniam verslui, ypatingai regioniniam verslui. Įvertinant tai, kad be abejonės yra infliacija ir panašūs dalykai, mūsų manymu, būtų visiškai logiška labiau eiti į etatinį dalijimą“, – sakė LVK vadovas.

Jo teigimu, geras yra Lenkijos pavyzdys, kuomet lenkai nuo sausio 1 d. 10 procentų pakėlė MMA ir tuo atveju, jeigu ekonominė situacija pagerės, nuo kitų metų liepos 1 d. dar 5 proc., taip leidžiant valstybei nuspėti ir suvaldyti galimas rizikas.

„Kol kas pagal tai, ką mes matome, kad verslui energetiniai resursai, kurie daugiausiai didina infliaciją, jau dabar kerta stipriau. Žiemą gali būti dar stipriau ir jeigu mes dar mechaniškai uždėsime prievoles su tokiu drastišku minimalios mėnesinės algos pakėlimu, tai dalis verslo neatlaikys ir tai galiausiai išsivers į nedarbą”, – pabrėžė A. Romanovskis.

A. Romanovskis mano, kad Vyriausybei reikia kalbėti apie spartesnį NPD didinimą

LVK vadovas sako, kad Vyriausybė turėtų pasidalinti naštą ir kalbėti apie spartesnį NPD didinimą. Pasak jo, trišalėje taryboje buvo sutarta su profesinėmis sąjungomis, kad siekis yra, jog MMA ir NPD dydis sutaptų ir tai garantuotų didesnes pajamas mažiausiai uždirbantiems.

„MMA yra mokestis iš principo, tau nurodo, koks turi būtų atlyginimas ir tai būtų toks subalansuotas dalykas. Aišku, dar yra tos diskusijos dėl formulės skaičiavimo ir panašiai, bet tos formulės, ypatingai tokiose krizinėse situacijose, jos truputį ne tai, kad praranda prasmę, bet labiau tinka, kada yra business as usual“, – tvirtino A. Romanovskis

„Dabar yra Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, energetinė krizė ir energetinis karas, tai tokiose situacijose reikia adekvatumo ir tokio susikalbėjimo”, – pridūrė jis.

Tuo tarpu LPSK vadovė pabrėžė, kad svarbiausia yra, jog darbuotojams mokestinė našta mažėtų, ypatingai mažiausiai uždirbantiems, tačiau labai tikimasi drąsių ir ryžtingų iš Vyriausybės, apmokestinantį kapitalą.

„Negalima vien tik iš biudžeto didinti atlyginimą biudžeto sąskaita, bet negalvoti, kaip tą biudžetą papildyti. Jau kalbėjau ne vieną kartą, kad šiandienai, jeigu įvardijame, jog išgyvename ypatingai sunkų laikotarpį, o rudenį bus turbūt dar sunkiau, tai darbuotojams palaikyti gyvybę reikia dviejų dalykų, tai didinti pajamas ir užtikrinti nemokamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas“, – aiškino I. Ruginienė.

„Jeigu mes stekensime biudžetą, jeigu mes neinvestuosime į viešąjį sektorių ir neužtikrinsime nemokamų ir kokybiškų paslaugų gyventojams, tai tuomet įsuksime ir kitą spiralę, kuomet darbuotojams ir eiliniams gyventojams išgyventi bus pakankamai sunku“, – pridėjo ji.

ELTA primena, kad iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Pasak Gintarės Skaistės, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Biudzetininkas

Biudzetininkas portretas
Ant visko pakales,nes jis ar dirbs ar ne atlyginimas eina,o pas privatininka reikia arti jam is sau dar grasius uzsidirbti,seime visi biudzetininkai ir kartu privatininkai ,tai gauna dvigubai........ .

Tai

Tai portretas
Kas taI yra " solidu" ? Ar kai keli susitaria ir vienbalsiai nutaria, kaip apiplėšti dirbančiuosius? Ruginienė, gal žinai, kad privačiame sektoriuje pinigus reikia uždirbti. Reikės daugiau dirbti, o dalį pinigų atims mokesčiams tai išeitų, kad realus atlyginimas sumažinamas. O gal ta ponia išvis neskiria privataus sektoriaus nuo biudžetininkų?

Viena

Viena portretas
iš nedaugelio išmintingų moterų.
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių