Verslo atstovai apie Imuniteto pasą: idėja gera, tačiau būtinas atsargumas

D. Arlauskas Eltai teigė, kad Imuniteto paso idėją reikėtų įgyvendinti kuo anksčiau.  

„Vienareikšmiškai sutinku su Imuniteto paso idėja, labai džiaugiuosi tokia inovatyvia priemone. Buvo įvairiausių kalbų, kad gal reikėtų pradėti jį taikyti, kai pasiskiepys daugiau žmonių, tačiau verta pradėti kad ir nuo vieno žmogaus. Visuomenė tokiu būdu žinos, kad turinčiųjų šį pasą laisvės pasireiškimo galimybės bus žymiai platesnės, tada ir žmonės skiepysis žymiai aktyviau. Jie puikiai supras, kad tai jiems atvers galimybes nuvažiuoti ne tik į gretimą rajoną, bet ir į užsienį“, – teigė jis.

„Pasai pagreitins visos ekonomikos sveikimo procesą“, – akcentavo LDK prezidentas.

Nors D. Arlauskas sutiko, kad Imuniteto paso įgyvendinimas galėtų kelti susipriešinimą tarp vakciną gavusių ir nepasiskiepijusių visuomenės narių, jis teigė, kad daug svarbesnis siekis suteikti visuomenei galimybę grįžti į gyvenimo iki pandemijos vėžes.

„Suprantu, kad Imuniteto paso įgyvendinimas sukeltų tam tikrų problemų, tačiau ko mes siekiame? Juk tai, kad per kuo trumpesnį laiką žmonės nustotų bijoję, pradėtų gyventi taip, kaip gyveno iki COVID-19 pandemijos, yra žymiai svarbiau nei kažkieno nenoras skiepytis“, – tikino jis.

„Juolab manau, kad didėjantis visuomenės noras skiepytis ir gauti Imuniteto pasą priverstų ir Vyriausybę greičiau suktis ieškant sprendimų, kaip kuo greičiau vakcinuoti šalies gyventojus“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu R. Pranka taip pat teigė Imuniteto paso idėją iš esmės vertinąs teigiamai.

„Manau, kad Imuniteto pasas padėtų atverti daugiau veiklų. Tai būtų lengvinamoji priemonė, atsirastų visuomenės dalis, kuri galėtų, tarkime, linksmintis bare ar naktiniame klube. Bet tokiu atveju, jei galėtų dirbti minėtos vietos, turėtų būti ir mažiau vidinių apribojimų“, – sakė jis.

Visgi R. Pranka pabrėžė, kad reikėtų itin gerai apgalvoti Imuniteto paso taikymo sąlygas ir galimybes, kadangi būtent jos galėtų sukelti visuomenės pasipiktinimą dėl numanomos diskriminacijos.

„Šiuo atveju gali atsirasti diskriminacinis elementas. Pavyzdžiui, žmogus nenori skiepytis, bet yra sveikas, jam neduoda Imuniteto paso ir jis negali pasinaudoti tam tikromis paslaugomis ar veiklomis“, – akcentavo jis.

R. Pranka taip pat pažymėjo, kad atvėrus naktinio pasilinksminimo vietas imunitetą įgavusiai visuomenės daliai kiltų klausimų ir dėl valstybės teikiamos paramos verslui.

„Yra ir kita problema – imunitetą įgavusių žmonių šiuo metu nėra tiek daug. Jei mums leistų dirbti ir nutrauktų visas finansinės pagalbos priemones, kurios ir taip stringa, atsirastų šiokia tokia neteisybė. Apskritai, kol galioja dideli apribojimai, parama turėtų išlikti“, – teigė jis.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pasiūlė Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje.