Šiaulietė verslininkė savo verslą pradėjo tik po konsultacijų su mokslininkais. Jie patarimus, kaip vystyti prieskoninių daržovių verslą, pateikė tik po dvejus metus trukusių tyrimų ir bandymų.

Visas šiaulietės verslas telpa ant stalo. Dvi darbuotojos indelius pripildo skirtingo substrato, ant viršaus uždeda sėklų pakelį, uždengia dangteliu ir – produktas paruoštas. Tačiau verslo pradžioje, prieš dvejus metus, verslininkė sako suvargusi, nes niekaip negalėjo rasti tinkamo substrato namuose ant palangės auginti prieskonines daržoves ir išsirinkti greitai derančių daržovių.

„Mes išbandėme labai įvairių substratų, įvairios sudėties: komposto, žvyro, labai skirtingomis proporcijomis, mes išbandėme įvairiausių sėklų ir dirbome 2 metus tam, kad galėtume pateikti žmogui“, – pasakoja Šiaulių universiteto Botanikos sodo vadovė prof. Asta Klimienė.

Nors mokslininkų rekomendacijos nekainavo, verslininkė sako į gamybą investavo 60 tūkst. litų. Tiek kainavo Olandijoje užsakomos sėklos ir pagal mokslininkų sukurtas receptūras iš lietuviško komposto pagaminamas substratas.

„Atsipirkimas pajaučiamas po 5 metų. Kadangi Lietuvoje dar nemačiau tokių ant palangių greitai auginamų prieskonių, manau, kad turėtų būti greitesnis atsipirkimas, tarkim, 2–3 metai“, – sako verslininkė Sigita Janulienė.

Kol kas šiaulietė į parduotuves tiekia 4 rūšis prieskoninių daržovių – pipirines, rėžiukus, lapinius ridikus, sėjamąsias gražgarstes. Per mėnesį jų pagaminama iki 20 tūkst. indelių, kol kas jie pasiekia tik mažuosius prekybos centrus, ir vazonėlis kainuoja apie 6 litus. Kadangi nuo sėklų sudygimo iki suvartojimo praeina vos 10 dienų, verslininkė sako tikinti, kad verslas sparčiai įsibėgės, ir prie dviejų turimų darbuotojų teks priimti dar kelis.