Vieno prekybos tinklo apklausa parodė, kad pavasario šventei Velykoms gyventojai planuoja skirti nuo 50 iki 100 litų.
Daugumai lietuvių pagrindinė Velykų tradicija yra visos šeimos ir artimųjų susėdimas bei bendravimas prie vaišių stalo. Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad su šeima prie Velykų stalo praleidžia visą dieną, ketvirtadalis pabrėžė, kad kartu pusryčiauja. Daugiau nei trečdaliui lietuvių svarbiausia Velykų tradicija – apsilankymas bažnyčioje. Ketvirtadaliui apklaustųjų Velykos būtų ne Velykos be margučių ridenimo.
"Apie 80 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad per Velykas dažniausiai suvalgo iki keturių kiaušinių. Juos lietuviai margina ir natūraliais būdais, kaip tai darė mūsų proseneliai: žolelėmis, svogūnų lukštais, kruopomis ar vašku, ir naudoja jau paruoštus dažus. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad kiaušinius šventėms dažo parduotuvėse parduodamais dažais", – sakė "Maximos LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.
Apklausoje aktyviau dalyvavo moterys: paprastai jos rūpinasi, kad ant šventinio stalo nieko nepritrūktų. Dauguma apklausos dalyvių pabrėžė, kad didžiąją dalį šventinių patiekalų gamina patys. Į klausimą, be kokių patiekalų neįsivaizduoja Velykų stalo, be svarbiausio šios šventės atributo – margučių, dauguma nurodė ir kitus visų didžiųjų švenčių tradicinius patiekalus: baltąją mišrainę, keptą vištieną ar kalakutieną ir silkę.
Velykų stalui puošti dauguma apklaustųjų naudoja tai, ką jau turi namuose: šventinę staltiesę ar kitas Velykų dekoracijas, taip pat pamerkia pavasarinių gėlių ar kačiukų. Ketvirtadalis apklausos dalyvių kasmet perka naujus Velykų atributus, tiek pat žmonių iš anksto namuose augina įvairius šventiniam stalui papuošti skirtus augalus.
Naujausi komentarai