Valstybės rankose – milijardai, kurių nesiryžtama išlaisvinti

Pardavus dalį valstybės valdomų įmonių akcijų finansiniams investuotojams, bet išlaikant jų valdymo kontrolę, galima būtų išlaisvinti milijardines lėšas, jas nukreipti prioritetiniams valstybės poreikiams tenkinti, sako  vertybinių popierių biržos „Nasdaq OMX“ Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė. Vertybinių popierių specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad kol kas tapti stipriomis kapitalo rinkos žaidėjomis geriausiai yra pasirengusios valstybės valdomos energetikos įmonės, galinčios atgaivinti negyvybingą Lietuvos kapitalo rinką.

LRT.lt pašnekovės teigimu, klausimas, kaip uždirbti papildomų biudžeto pajamų, bus kaip niekad svarbus 2020-aisiais, kai į Lietuvos biudžetą nustos plaukti šiandien reikšmingą jo dalį sudarančios Europos Sąjungos (ES) išmokos. Vienas iš atsakymų į šį klausimą, anot A. Saladžienės, yra gyvybinga kapitalo rinka, kuria šiuo metu Lietuva pasigirti negali.

„Ryšį tarp šalies ekonomikos augimo ir kapitalo rinkos gyvybingumo bei plėtros aiškiai parodo įvairūs moksliniai tyrimai. Vienas naujausių, kurį atliko vokiečių mokslininkai, teigia, kad, jei šalies akcijų rinka išauga trečdaliu, tiek pat spartėja ir šalies ekonomikos augimas.  Todėl į valstybės valdomų įmonių akcijų kotiravimą biržoje turime žiūrėti kaip į priemonę sustiprinti Lietuvos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu“, – pažymi A. Saladžienė.

Vertybinių popierių specialistė pabrėžia, kad per biržą parduodamų valstybės valdomų įmonių akcijų dalies padidinimas būtų tik pirmasis žingsnis gyvybingesnės kapitalo rinkos link. Lietuvai atsiradus investicijų žemėlapyje, investuotojų dėmesio galėtų sulaukti ir privačios bendrovės. Šios, turėdamos daugiau alternatyvų finansuoti savo veiklą, prisidėtų prie šalies ekonomikos stiprinimo.

– Vyriausybės nuolatos sprendžia valstybės biudžeto dilemas – iš kur gauti lėšų įsipareigojimams, kurių vis daugėja. Ar valstybės valdomų įmonių per biržą parduodamų akcijų dalies didinimas galėtų būti šios dilemos sprendimas, geresnė, efektyvesnė alternatyva skolinimuisi? Kodėl?

– Valstybei pardavus dalį šiose įmonėse turimų akcijų finansiniams investuotojams ir išlaikant jų valdymo kontrolę, galima būtų išlaisvinti milijardines lėšas, jas nukreipti prioritetiniams valstybės poreikiams tenkinti. Tačiau manau, kad svarbesnis yra ne vienkartinis efektas, kuris būtų pasiektas tokiu veiksmu, o tai, kad šis žingsnis turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai.

Šiame kontekste kaip tik galime pažvelgti į 2015-ųjų valstybės biudžetą. Matome, kad ES Lietuvai skirtos išmokos ateinančių metų biudžete sudaro net ketvirtadalį visų pajamų. Iki 2020 metų ES lėšos bus labai reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, tačiau valstybė turi turėti prieš akis ilgalaikę perspektyvą ir jau dabar galvoti, kaip tenkinsime visus poreikius, kai Lietuva nebeturės šio pajamų šaltinio, pati šalies ekonomika turės sugeneruoti pakankamai pajamų.

– Pabrėžėte, kad, kai Lietuva nustos gauti ES lėšas, klausimas, kaip uždirbti papildomų biudžeto pajamų, bus kaip niekad svarbus. Tačiau laiko finansiniams investuotojams pritraukti taip pat reikia. Tad pirmuosius žingsnius link gyvybingesnės kapitalo rinkos reikia žengti jau šiandien?

– Per vienerius dvejus metus ypatingą proveržį pasiekti yra sudėtinga, todėl reikia nuoseklios žingsnių sekos, kaip būtų galima stiprinti šalies ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Galimybės finansuoti verslo idėjas ir plėtrą yra neabejotinai labai svarbi sudėtinė to konkurencingumo dalis.

Jei pasižiūrėtume į naujausią pasaulio konkurencingumo reitingą, Lietuva jame iš 144 šalių užima 41 vietą, bet pagal verslo galimybes finansuotis per vietinę akcijų rinką – tik 67 vietą. Matome, kad tai yra mūsų konkurencingumą mažinantis, o ne stiprinantis veiksnys. Manau, kad tai aiškiai rodo, kad būtent šią sritį turime plėtoti.

Ryšį tarp šalies ekonomikos augimo ir kapitalo rinkos gyvybingumo bei plėtros aiškiai parodo įvairūs moksliniai tyrimai. Vienas naujausių, kurį atliko vokiečių mokslininkai, teigia, kad jei šalies akcijų rinka išauga trečdaliu, tiek pat spartėja ir šalies ekonomikos augimas.  Todėl į valstybės valdomų įmonių akcijų kotiravimą biržoje turime žiūrėti kaip į priemonę sustiprinti Lietuvos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu.

Padidėjęs laisvų akcijų skaičius rinkoje yra esminis veiksnys auginant ir didinant akcijų likvidumą, o būtent likvidžios stambios bendrovės pritraukia finansinius investuotojus. Tiek privačius, tiek institucinius (pensijų, investicinius fondus, draudimo bendroves).

Šiandieną vien antros pakopos pensijų kaupimo fonduose yra net 6 mlrd. litų. Iš jų vos 10 mln. litų pasiekia Lietuvos įmones, labai didelė dalis pinigų finansuoja užsienyje veikiančias įmones. Aišku, kad, atsiradus patrauklioms investavimo galimybėms, dalis šių pinigų galėtų būti nukreipta į Lietuvos ekonomiką.

– Kuo dar yra naudingas valstybei jos valdomų įmonių akcijų kotiravimas biržoje? Ir kuo – pačioms įmonėms?

– Be tokio tiesioginio efekto – gyvybingos vietinės akcijų rinkos, kuria galėtų pasinaudoti ne tik valstybės valdomos įmonės, bet ir žymiai daugiau privačių, yra ir daug papildomų teigiamų pasekmių. Yra toks žinomas terminas „rinkos disciplina“. Finansiniai investuotojai yra reiklūs, jie nori gauti visą informaciją, nori prognozuojamumo. Tai neabejotinai turi teigiamą poveikį įmonių atskaitingumui, skaidrumui, geram valdymui, kurio, akivaizdu, visoms įmonėms reikia. Ypač – valstybės valdomų įmonių segmente. Rinkos disciplina sukuria prielaidas stabiliai dividendų politikai. Valstybei dėl to tampa lengviau prognozuoti pajamas į biudžetą.

Kuomet bendrovė sulaukia žinomų užsienio fondų investicijų, šalis atsiduria investicijų žemėlapyje. O tai reiškia, kad kitoms įmonėms dėl šalies žinomumo tampa lengviau pasiekti užsienio kapitalą. Tai gali sukelti stiprų teigiamą sniego gniūžtės efektą.

Čia galiu pateikti pavyzdį iš Rumunijos. Daugiau nei prieš penkerius metus Rumunijoje labai aktyviai pradėjo investuoti labai gerai žinomas „Franklin Templeton“ investicinis fondas, vėliau investuotojų daugėjo. Šią vasarą minėto fondo iniciatyva kartu su Rumunijos vyriausybe buvo organizuotas investuotojų forumas, į kurį atvyko investuotojai, valdantys daugiau nei trilijoną dolerių. Manau, galime neabejoti, kad tai virs naujomis investicijomis, verslo projektais ir pasitarnaus didesniam Rumunijos žinomumui pasaulyje.

Kalbant apie įmones ir naudą įmonėms, visų pirma, joms atsiranda reali prieiga prie kapitalo rinkos. Jei reikia įgyvendinti naują projektą, jį finansuoti, atsiranda visas spektras šaltinių, iš kurių galima pritraukti lėšų. Priklausomai nuo projekto, poreikio, galima išplatinti naują akcijų emisiją, obligacijas ir šiais instrumentais naudotis. Jei yra sustiprinamas akcinis kapitalas – išleidžiama nauja akcijų emisija, padidėja ir įmonės galimybės skolintis.