- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asignavimai socialinei apsaugai didėja, tačiau jų santykis su BVP kinta nedaug ir atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje vis dar vienas didžiausių ES ir socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui šiek tiek sumažėjo, rodo Valstybės kontrolės atliktas skurdo mažinimo pažangos vertinimas. Vienas iš jo tikslų – įvertinti pažangą įgyvendinant ankstesnio, 2019 M. Valstybės kontrolės atlikto audito rekomendacijas.
„Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nors pastaruoju metu išmokos auga, tačiau, gerėjant ekonomikai, jų santykis su BVP kinta nedaug. Tai reiškia, kad išmokomis palaikomas pastovus skurdo rizikos lygis“, – sako Akvilė Kernagė, Valstybės kontrolės Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.
Socialinės apsaugos išlaidos išmokoms pernai sudarė apie 8,9 milijardo Eur, o socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui 2019–2020 m. šiek tiek sumažėjo. Vadinasi, nemokant socialinių išmokų Lietuvos skurdo rizikos lygis 2019 m. būtų 9,5 procentinio punkto didesnis, 2020 m. – 8,7 proc. punkto.
Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2021 m. rugsėjo mėn. startavo savivaldybių socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos sistema, kurią sukūrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš jos rodiklių matyti, kad savivaldybių socialinės paramos veiksmingumas yra vidutinis, 2017–2020 m. jis siekė 5 balus iš 10. Šį indeksą sudaro 35 rodikliai, apimantys skurdo mažinimo (4), pagalbos (21) ir prevencijos (10) sritis. Didžiųjų miestų savivaldybėse situacija skurdo mažinimo srityje yra geresnė, o socialinių paslaugų rodikliai blogesni. Skurdo rizikos lygis savivaldybėse svyruoja nuo 13,5 iki 38,5 proc., socialinės pašalpos gavėjų ir skurstančių asmenų santykis – nuo 1 iki 25 proc. Rodiklių netolygumai tarp savivaldybių signalizuoja, kad ministerija ir savivaldybės turėtų skirti dėmesį geresnius rodiklius pasiekiančių savivaldybių praktikos analizei, jos sklaidai ir pritaikymui kitose savivaldybėse.
Valstybės kontrolė 2018–2019 m. atliko auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pateiktos septynios rekomendacijos. Jų įgyvendinimui dėmesys yra skiriamas, tačiau šiuo metu dar neįgyvendintos dvi svarbios rekomendacijos dėl elektroninių paslaugų plėtros ir socialinės paramos kompleksinio teikimo. Didžiausią laukiamą poveikį duotų kompleksinis visų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas.
Siekiant mažinti pažeidžiamiausių asmenų grupių skurdo rizikos lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi priemonių, susijusių su socialinių išmokų didinimu ir palankesnių sąlygų jas gauti sudarymu (senatvės pensininkams, asmenims su negalia, šeimoms, auginančioms vaikus, vienišiems asmenims, bedarbiams). Tikimasi, kad šie sprendimai darys teigiamą įtaką skurdo rodikliams ateityje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas1
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...