Be to, pasak jos, fiskalinis valdžios deficitas, kuris kitąmet gali siekti 3,8 proc., ilguoju laikotarpiu – 2030–2035 metais – gali būti apie 6 proc. BVP.
„Ilgesnio laikotarpio vertinimas parodė, kad bendrai viešųjų finansų padėtis suprastėjusi, skola jau 2030 metais galėtų viršyti 60 proc. BVP, o 2035 metais galėtų pasiekti daugiau nei 74 proc. BVP“, – ketvirtadienį opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje teigė VK Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
„Ilgesnio laikotarpio vertinimas rodo, kad be papildomų fiskalinių sprendimų viešųjų finansų padėtis savaime negerės – deficitas išliks 6 proc. BVP lygyje“, – pridūrė ji.
J. Rukšėnaitės teigimu, siekiant laikytis fiskalinės drausmės taisyklių bei tvarių viešųjų finansų, jau dabar reikalingos tiek išlaidų, tiek pajamų priemonės.
Pasak jos, valstybės skola per kelerius metus išaugs labai sparčiai, o tai reiškia, jog mažės ir fiskalinis tvarumas.
„Skolos augimas, jeigu lyginsime 2025 metus, kai ji siekė apie 40 proc. BVP, per kelerius metus jau prognozuojama link 60 proc. BVP net ir tam pačiam biudžeto projekte, tai tas augimas iš tiesų yra labai spartus“, – teigė VK atstovė.
„Kuo skola sparčiau didėja, lieka mažiau erdvės, mažiau fiskalinio tvarumo – ištikus ekonominiams, geopolitiniams šokams nebus galimybių tiesiog valstybei atitinkamai reaguoti“, – pridūrė J. Rukšėnaitė.
Finansų ministras Taurimas Valys trečiadienį teigė, kad prie fiskalinės drausmės tikimasi grįžti maždaug po 5–7 metų.
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos skola viršys Mastrichto kriterijumi nustatytą maksimalią 60 proc. ribą greičiau, negu prognozuoja Europos Komisija – jos vertinimu, šalies skola gali viršyti 60 proc. 2036 metais.
Irena Segalovičienė: suvaldant fiskalinę drausmę reikia NT, aplinkosaugos mokesčių pertvarkos
Valstybės kontrolierė mano, kad valdantiesiems ieškant būdų sumažinti planuojamą 3,8 proc. BVP kitų metų fiskalinį deficitą, svarstomas dalies mokesčių didinimas ar lengvatų mažinimas jį paveiktų nedaug.
Irenos Segalovičienės teigimu, norint suvaldyti fiskalinę drausmę ir „labai rimtai“ padidinti valstybės pajamas reikia pagrindinių – nekilnojamojo turto, aplinkosaugos ir kitų mokesčių pertvarkos.
„Labai svarbu įsivertinti, kiek tos naujos pajamos yra svarbios fiskalinei drausmei, bet pati kryptis, labai aiškiai sakome, kad lengvatų mažinimas arba jų peržiūra yra tas šaltinis pajamų, kurias reikia traktuoti labai rimtai, bet iš esmės be tų, kaip aš vadinu, didžiųjų mokesčių, ar tai mes kalbėtume apie tarptautinių institucijų rekomenduojamą nekilnojamo turto, aplinkosaugos ir kitus mokesčius, vargu ar įmanoma apsieiti, jeigu norime iš tikrųjų labai rimtai padidinti savo pajamų pusę“, – opozicinės konservatorių frakcijos posėdyje ketvirtadienį teigė I. Segalovičienė.
„Jeigu norime grįžti prie fiskalinės drausmės arba ateityje bent jau mažinti deficitą ir stabilizuoti skolos augimą“, – pridūrė ji.
Valstybės kontrolierė pranešė, kad institucija planuoja kitais metais atlikti nuo 2026 metų sudaromų trimečių biudžetų įgyvendinimo veiklos auditą.
„Matant trimečio biudžeto problematiškumą planuojame kitais metais įsitraukti į savo veiklos planą, atlikti veiklos auditą būtent trimečio plano įgyvendinimo ir pasižiūrėti labai detaliai vidines Finansų ministerijos procedūras, kaip vyksta šitas klausimas“, – teigė I. Segalovičienė.
Vėliau valstybės kontrolierė BNS patikslino teigė, kad trimetis biudžetas sudaromas nuo 2026 metų, todėl „pasiimsime visą spektrą – nuo tada, kada įsigaliojo, pažiūrėti procesus“.
„Mes plačiai pasistengsime imti, nes mums svarbu sisteminiai dalykai. Ne tik konkretus biudžetas, bet ir kaip buvo įdiegtas trimetis planavimas, kaip jisai vykdomas yra, ir, be abejo, papuls ir atskiri valstybės biudžetai“, – BNS aiškino valstybės kontrolierė.
Pasak I. Segalovičienės, audito metu ketinama vertinti ir numatytą skolinimąsi.
„Detaliau pakelsime ir šitą klausimą dėl skolinimosi, kuris yra neparodomas biudžete. Kalbant apie tikroviškumą mūsų pagrindinė žinutė išvadoje yra ta, kad projektas biudžeto sudaro palankesnį viešųjų finansų vaizdą, negu jis iš tiesų yra. Tą labai aiškiai – juodu ant balto – konstatuojame. Ir ypatingai svarbu, kad mes tą biudžetą matytume būtent trimetį biudžetą. Jis turi būti aiškus išlaidų ir pajamų planas ir 2029 metais tikrai yra labai reikšmingų sumų, kurios yra užprogramuotos įstatymais ir neįtrauktos (į biudžeto projektą – BNS)“, – frakcijoje kalbėjo valstybės kontrolierė.
Be kita ko, 2027 metų biudžeto projekte ji pasigedo valstybės įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis: „400 mln. eurų su viršum yra neįtraukta. Tai yra labai reikšminga suma ir to nematyti tikrai negalima.“
Siekdama padidinti 2027 metų biudžeto pajamas, valdančiųjų koalicinė taryba sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, dar padidinti vadinamąjį cukraus mokestį, sparčiau didinti tabako ir alkoholio akcizus, didinti loterijų ir lošimų mokesčius.
Yra didelė rizika, kad Lietuvai bus pradėta perteklinio deficito procedūra
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė įspėja, kad dėl kitais metais planuojamo Mastrichto kriterijų viršijančio fiskalinio deficito yra labai didelė rizika, kad prieš Lietuvą bus pradėta perteklinio deficito procedūra.
„Rizika, kad dėl perteklinio deficito europinės procedūros (gali būti pradėtos – BNS), yra labai didelė“, – opozicinės konservatorių frakcijos posėdyje ketvirtadienį teigė I. Segalovičienė.
Pasak jos, dėl to smuktų pasitikėjimas valstybe, brangtų skolinimasis, gali būti ribojamos viešosios paslaugos, investicijos, o tai paveiktų visą ekonomiką.
„Šitos procedūros įjungimas lemia ne vieną pasekmių grupę ir, be jokios abejonės, kalbame apie mūsų pasitikėjimą valstybe iš finansinės pusės ir bendrai – palūkanų normos. Tai yra viena viena rizika. Kita rizika, kuri ypatingai svarbi, yra palūkanos. Palūkanos jau dabar, matome, kad jeigu nieko nedarysim, jau 2029 metais turime 2,1 mlrd. eurų (valstybės išlaidas paskolų palūkanoms – BNS). Tai reiškia – iš esmės kalbame apie viešųjų paslaugų ir investicijų ribojimą. Tai tikrai gali turėti neigiamos įtakos ir ekonomikai“, – kalbėjo valstybės kontrolierė.
„Nieko nedarant atsidursime tokioje situacijoje, kad ar patys matydami visą šitą situaciją, ar jau ir su sankcijomis iš tarptautinių organizacijų gali tekti pradėti mažinimą, karpymą (išlaidų – BNS). Tikrai, manau, tokia sudėtingiausia situacija ir būtų turbūt labai neigiamas efektas ir politiniams sprendimams, ir visuomenės raidai, ir bendrai viešosioms paslaugoms ir investicijoms“, – aiškino I. Segalovičienė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas praėjusią savaitę taip pat teigė, kad yra nemaža rizika, kad jau kitais metais dėl smarkiai didėjančio deficito Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra.
Vyriausybė kitąmet planuoja 3,8 proc. BVP fiskalinį deficitą, tuo metu Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. ribą.
Premjeras: prie fiskalinės drausmės Lietuva galėtų grįžti po 7–8 metų
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad prie fiskalinės drausmės jos Lietuva galėtų grįžti maždaug po 7–8 metų.
„Manau, kad net ir kalbant ar su Valstybės kontrole, kokios trukmės tai turėtų būti planas, diskusijų metu kalbėjome apie planą 7–8 metams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė premjeras.
„Privalėsim grįžti į fiskalinę prasmę, neabejotinai. Neabejotinai taip. Tiktai tam prireiks laiko“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
„Todėl, kad gyvename vis tik, puikiai žinot, sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Kai kurios išlaidų pozicijos, jos neišvengiamos, yra susijusios su mūsų tiek kariuomenės pajėgumų stiprinimu, tiek visuomenės atsparumu per socialinę politiką. Neabejotinai planas (grįžimo prie finansinės drausmės – BNS) turės būt parengtas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
M. Sinkevičiaus teigimu, ne viena ES šalis planuoja fiskalinį deficitą.
„Situacija, kurią mes turim šalyje, nėra unikali Europai, turbūt apie pusę šalių Europos Sąjungoje susiduria su panašiais fiskalinio netvarumo elementais. Bet kaip liaudies išmintis sako, skola – ne rona. Taip kad ir deficitas – jis nepradingsta, jį reiks spręsti“, – teigė premjeras.
Anot jo, deficitą mažinantys sprendimai bus nukreipti į taupymą, valdymo optimizavimą, bus ieškoma papildomų pajamų į biudžetą šaltinių: „Jie gims į taupymą, į Vyriausybės lieknėjimą, į valdymo optimizavimą, ne tik susieti su mokesčiais ar tam tikrų socialinių politikų stabdymu. Priešingai, socialinės politikos stabdymas, manau, kad ir einamuoju laikotarpiu, ir ateityje būtų žalingas mūsų visuomenei. Todėl ieškosime kitų, mažiau skausmingų būdų rasti papildomų pajamų į biudžetą“.
Konservatorius Mindaugas Lingė klausė, kokie grįžimo prie fiskalinės drausmės scenarijai svarstomi.
„Ar pavyks pataisyti biudžetą ir grįžti į konstitucinius rėmus, kad jisai neprieštarautų konstituciniam fiskalinės prasmės įstatymui?“ – klausė jis.
Finansų ministras Taurimas Valys šią savaitę teigė, kad prie fiskalinės drausmės tikimasi grįžti maždaug po 5–7 metų.
(be temos)