Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau, nei numato Vyriausybė, ir 2029 metais priartėti prie 6 proc. BVP, o valstybės skola – prie 60 proc. BVP ribos.
Augant gynybos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimo poreikiams, be papildomų tvarių pajamų šaltinių grįžti prie fiskalinės drausmės laikymosi bus ypač sudėtinga.
Valstybės kontrolės vertinimu, 2026–2029 metais, net ir atsižvelgus į laikiną išlygą gynybos išlaidoms, planuojamas grynųjų išlaidų augimas viršija leistinas ribas. Be to, biudžeto projekte kasmet numatomas didesnis nei 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Valstybės kontrolė sako, kad Vyriausybė turėtų patikslinti biudžeto projektą taip, kad jis atitiktų fiskalinės drausmės taisyklę, arba pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl jos nesilaikoma. Paaiškinime turėtų būti pateiktas priemonių planas, kaip būtų mažinamas nukrypimas nuo fiskalinės drausmės taisyklių, ir jo įgyvendinimo terminai.
„Ilgalaikiai valdžios sektoriaus įsipareigojimai auga sparčiau nei pajamos. Fiskalinės drausmės taisyklių laikytis vis sunkiau, tačiau jų prasmė nesikeičia – šiandien turimus įpareigojimus ateityje teks apmokėti. Jei sprendimai bus atidėti, būsimos kartos gali pajusti jų kainą: didesnę skolos naštą ar prastesnes viešąsias paslaugas. Todėl Vyriausybė turėtų pateikti konkretų planą, kokių pajamų ir išlaidų priemonių bus imtasi ir kada jos duos rezultatą“, – pranešime sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolės vertinimu, vien išlaidų efektyvumo didinimo šioms problemoms spręsti nepakaks – ji siūlo ieškoti tvarių papildomų pajamų šaltinių – nuosekliai plėsti mokesčių bazę, peržiūrėti mokestines lengvatas ir gerinti mokesčių surinkimą.
Valstybės kontrolės vertinimu, į biudžeto projektą nėra įtraukta dalis tikėtinų išlaidų, o planuojamos pajamos gali būti mažesnės, nei numatyta.
„Pavyzdžiui, į 2027 metų išlaidų planą neįtrauktos tikėtinos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitos. Į pajamų dalį įtraukta 197 mln. eurų papildomų pajamų iš mokesčių administravimo gerinimo. Tokių priemonių poveikis pasižymi dideliu neapibrėžtumu, todėl, nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, jos neturėtų būti įtrauktos į projekcijas.
Valstybės kontrolės teigimu, 2028–2029 metų projekte nepakankamai įvertinti anksčiau prisiimti valstybės įsipareigojimai, susiję su viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimu, papildomu pensijų indeksavimu ir didėjančiomis valstybės įmokomis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Dėl šių priežasčių, Valstybės kontrolės teigimu, valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei numatyta biudžeto projekte.
Didesnį valdžios sektoriaus deficitą, nei projektuota 2026 metų metinėje pažangos ataskaitoje, didele dalimi, pasak Valstybės kontrolės, lemia ir krašto apsaugos srities išlaidų karinei įrangai įsigyti statistinės kaupimo korekcijos pokyčiai, kurie per metus vidutiniškai yra 0,8 proc. BVP didesni.
Karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo išlaidos valdžios sektoriaus finansų statistikoje apskaitomos kaupimo principu, todėl deficite jos atsispindi tada, kai atsiranda ekonominė nuosavybė, dažniausiai pristatymo metu.
Valstybės kontrolės vertinimu, net ir nepriimant papildomų diskrecinių sprendimų, valdžios sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu išliktų didesnis nei 3 proc. BVP.
„Mūsų prognozės rodo didesnį spaudimą viešiesiems finansams, nei numatyta biudžeto projekte. Problema neapsiriboja vien naujais sprendimais didinti išlaidas – dalis valstybės įsipareigojimų jau egzistuoja, tačiau jų poveikis būsimiems biudžetams nėra pakankamai atspindėtas. Įvertinus šias išlaidas ir pajamų nesurinkimo rizikas, 2029 m. deficitas gali priartėti prie 6 proc. BVP. Todėl sprendimai dėl tvarių valstybės pajamų yra būtini“, – pabrėžė Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Valstybės kontrolės teigimu, siekiant, kad 2029 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus ribos, reikėtų, kad jis būtų mažesnis daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Įstaiga pasigenda aiškaus plano, kaip vidutiniu laikotarpiu bus mažinamas valdžios sektoriaus deficitas ir grįžtama prie fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi.
Pagal pajamas iš mokesčių ir socialinių įmokų, palyginti su BVP, Lietuva yra 23-ioje vietoje iš 27-ių ES šalių narių.
Naujausi komentarai