„Labai logiški skaičiai, kad liepos mėnesį importas buvo didesnis, eksportas paaugo, nes kaip tik liepos mėnesį įmonės, pasibaigus karantinui, pradėjo visu pajėgumu dirbti ir prastovose esančių įmonių skaičius buvo žymiai sumažėjęs. Tai šie skaičiai koreliuoja su tuo, kas vyksta pramonėje“, – Eltai sakė V. Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, žymiam importo padidėjimui įtakos padarė tai, kad per karantiną įmonės pabaigė savo žaliavų atsargas.

„Faktas, kad importas gali dar augti, skaičiai būti didesni, nes įmonės nori apsirūpinti žaliavomis į priekį. Niekas nežino, kaip bus rudenį, su antrąja COVID-19 banga. O tai, kad metinis eksportas sumažėjo, jis sumažėjo dėka COVID-19. Tie 6 proc. (metinis eksporto kritimas – ELTA) yra dar labai geras skaičius ir tikimės, kad jis neaugs iki metų galo. Bet visa tai priklauso nuo Lietuvos padėties, kokia bus situacija su COVID-19, kiek bus sergančių ir kiek tai atsilieps įmonių darbui“, – sakė jis.

Vis dėlto V. Janulevičius teigė nesitikintis, kad metus būtų galima užbaigti su teigiamais metiniais eksporto ir importo rodikliais.

„Atvirai pasakius, to sunkiai tikėčiausi. Tai būtų didžiulis pasiekimas. Bet jeigu kartais tos antros bangos žymios nebus ir mūsų įmonės galės dirbti pilnu pajėgumu, tai tokių šansų yra, bet tai tik šansai. Tikėčiausi, kad rodiklis bus minusinis, nebent paskutinis ketvirtis bus labai smagus su naujais užsakymais“, – pripažino pramonininkų atstovas.

Pasak jo, tiekimo grandines trumpina kone visi Europos didieji gamintojai.

„Gamintojai jau renkasi įmones, esančias ES viduje tam, kad ateityje galėtų išvengti tiekimo trikdžių, kas yra su trečiosiomis šalimis, ypač su Azija. Didesnį užklausų skaičių jaučiame visuose sektoriuose ir tai nuteikia optimistiškai, bet ar pavyks atstatyti prarastą balansą iki metų galo, tai yra labai didelis klaustukas, manyčiau, kad nelabai.

Mūsų kaštai nėra tokie pigūs, kaip tam tikrų Azijos gamintojų, kurie turi subsidijas eksportui, nors kaštai darbuotojų, elektros galbūt yra ir panašūs, bet yra valstybinė parama grynai eksportui. Dėl to daugeliu atvejų susidaro disbalansas. Kadangi dabar didžiulės eilės tiekimo, didieji gamintojai Europos jau renkasi iš tos pačios ES, kad ir truputį brangiau tam, kad kritiniu atveju būtų didesnė garantija vykdyti savo įsipareigojimus“, – Eltai sakė V. Janulevičius.

„Dėka to pas mus ir auga užsakymai, todėl tikiuosi, kad augimas nesustos ir bus tvarus“, – pridūrė jis.

Liepą per mėnesį eksportas padidėjo 5,8 proc., o importas – 10,3 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (36,3 proc.), aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių (6,9 karto), antžeminio transporto priemonių (17,1 proc.) eksportas.

Importo padidėjimą lėmė išaugęs žalios naftos (34,4 proc.), antžeminio transporto priemonių (13,3 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (10,6 proc.) importas.

Per metus liepą eksportas sumažėjo 5,9 proc., importas –12,7 proc.