Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, pabuvęs Prancūzijos Gvianoje (Pietų Amerikoje) esančiame Kuru kosminiame centre susižavėjo kosminėmis programomis.

Lietuvos delegacija, grįžusi iš neformalaus Europos ministrų, atsakingų už kosmosą, susitikimo dar kartą patvirtino, kad Lietuva tikrai mėgins siekti žvaigždžių. O skeptikams A.Monkevičius nusprendė įrodyti ir neginčijamą narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA) naudą.
„Šiandien Lietuva moka ES narystės mokestį, iš kurio finansuojamos ir kosminės programos, tačiau pati jose nedalyvauja ir jokios naudos negauna. Galima sakyti, kad dabar finansuojame tik kitų šalių projektus ir kosmines ambicijas. Tai didžiulė žala šaliai“, – argumentus dėstė švietimo ir mokslo ministras.

Pižamos iš kosmoso

A.Monkevičius pabrėžė, kad kosminiai projektai – toli gražu ne tik palydovų kūrimas ir ekspedicijos į kitas planetas. „Dvisluoksnės pižamos kūdikių mirtingumui mažinti, kojų protezai, ekologiški varikliai, medžiagos dantims ir žandikauliams koreguoti, vandens valymo sistemos, ugniai atsparios medžiagos, net bulvių traškučių pakavimo įrenginiai – technologijos, sukurtos kosmose“, – vardijo ministras. Jis įsitikinęs, kad prie šių ir kitų kosmose kuriamų priemonių galėtų prisidėti ir Lietuvos mokslininkai bei verslininkai.
Fizikos instituto Žvaigždžių sistemų fizikos skyriaus vedėjas prof. Vladas Vansevičius pridūrė, kad dalyvavimas kosminėse programose padės stabdyti protų nutekėjimą ir leis susigrąžinti dalį emigravusių mokslininkų. Mat gavus ES finansavimą ir priėjimą prie EKA patentų, bus galima sukurti jiems palankias darbo sąlygas Lietuvoje.

Teks ilgai mokytis

Tiesa, prieš įstojant į EKA reikia įrodyti, kad šalies mokslas ir verslas sugeba bendradarbiauti ir šaliai tai bus naudinga. Anot A.Monkevičiaus, Lietuvos mokslininkai turi pakankamai potencialo ir patirties, mat dalis jų yra dalyvavę sovietinėse kosminėse programose. Galimybių ir noro dalyvauti šiuose projektuose turi ir verslininkai, tačiau mokslas ir verslas šalyje kol kas bendradarbiauja vangiai. Tai, pasak ministro, ir yra bene didžiausias iššūkis, tačiau to išmokti dar turime mažiausiai dešimtmetį, nes tik tuomet Lietuva gali tikėtis būti priimta į EKA.