Vienuose Lietuvos kurortuose žiemą vasarą šurmuliuoja lankytojai,
o kituose akis bado lentomis užkalti langai ir ištuštėjusios gatvės

Kai kuriuose Lietuvos kurortuose „ne sezono“ jau seniai nebūna, o kiti žiemą merdi ir su viltimi laukia šiltos vasaros. Šiandien galima drąsiai teigti, kad kurį laiką apleisti Druskininkai visiškai atsikratė slėgusių sunkumų ir kėsinasi į populiariausio Lietuvos kurorto titulą ne tik tarp tautiečių, bet ir užsienyje. Į Druskininkus žiemą vasarą plūsta tūkstančiai svečių iš visos Lietuvos ir gretimų valstybių. Tuo metu Birštonas ir Palanga žiemą – it apmirę. Šie kurortai kaip aukso amžiaus laukia vasaros.

Lenkų apgultis

Vietinių turizmo informacijos centrų (TIC) duomenimis, pernai Druskininkų miestelį aplankė mažiausiai 55 tūkst. turistų iš užsienio, Palangoje viešėjo 25 tūkst. užsieniečių, o Birštone – vos 770 svečių iš kitų šalių. Tačiau TIC darbuotojai pabrėžė, kad tai labai subjektyvūs skaičiai. Mat tie, kurie kurortuose lankosi ne pirmą kartą, į TIC nebeužsuka. Centruose nesirodo ir per kelionių agentūras ar su mokyklų ekskursijomis atvykstantys svečiai.
Žiema Druskininkuose – pats darbymetis.
Vien vandens parkas pritraukia vidutiniškai apie tūkstantį svečių per dieną, penktadalis jų – lenkai. „Labai daug lankytojų atvyksta iš Suvalkų ir jų apylinkių. Būna, net iš mokyklų vaikus į vandens parką atveža. Taip pat nemažai svečių sulaukiame iš Lomžos, Varšuvos ir Balstogės. Jiems labai patinka, kad čia švari, ekologiška aplinka, pas juos ten, sako, viskas pilka. Be to, Lenkijoje nėra tradicijos kaitintis pirtyje. Iš toliau atvykę lenkai visada labai stebisi, kas tai“, – pasakojo Druskininkų vandens parko atstovė ryšiams su visuomene Diana Rakauskaitė.

Reklamuojasi užsienyje

Pašnekovės teigimu, daugiausia lankytojų vandens parkas sulaukia savaitgaliais, o svečių iš užsienio, ypač iš Lenkijos, vis daugėja. Kartais vietas vandens parke tenka užsisakyti iš anksto, o užklydusiems neplanuotai – laukti eilėse. Nieko keista, mat daugelis lenkų turizmo agentūrų siūlo savaitgalio keliones į Druskininkus. Tiesa, tiek lankytojų vandens parkas sulaukia ne be pastangų.
„Mes nemažai reklamavomės Lenkijoje. Varšuvoje dirba Lietuvos turizmo informacijos centras, spaudoje, radijuje ir televizijoje leidome savo reklamą. Be to, patys žurnalistai iš kelių Lenkijos televizijų ir laikraščių buvo atvykę“, – gyrėsi Druskininkų vandens parko atstovė.
Ji nenorėjo atskleisti, kiek vandens parkui kainavo reklama didžiausiuose Lenkijos leidiniuose, tačiau patikino, kad pasistengti reikėjo. Ji taip pat pripažino, kad reklamos kampanija dar nenutraukta.

Savaitgaliais stinga vietų

Apie penktadalis svečių Druskininkų gydyklose ir SPA centruose – taip pat užsieniečiai. „Pastaruoju metu daugiausia atvyksta latvių, rusų ir lenkų. Neretai atvažiuoja ir lietuviai iš JAV ar Didžiosios Britanijos“, – sakė viešbučio „SPA Vilnius“ užsakymų skyriaus vadybininkė Roberta Urbaitė. Pasak jos, SPA centre per dieną vidutiniškai apsilanko apie 20 žmonių. Tačiau savaitgaliais šis skaičius šokteli 10 kartų – visi 200 viešbučio kambarių dažniausiai būna užimti. „Vasarą per šilta. Žmones traukia į gamtą, prie ežerų, kiti vyksta į šiltus kraštus, o šaltuoju metų laiku – čia. Dabar mums – pats įkarštis“, – tikino pašnekovė.

Sanatorijas pamėgo vokiečiai

Užsieniečiai „okupuoja“ net sanatorijas. Iš 700 svečių, apsilankančių Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje, apie 200 atvykę iš užsienio. Tiesa, tai daugiau vyresnio amžiaus žmonės, į Lietuvos kurortą atvažiuojantys kasmet. „Turime net tokių klientų, kurie pas mus lankosi jau apie 10–15 metų ir, tiesą pasakius, dauguma jų užsieniečiai“, – teigė sanatorijos „Eglė“ rinkodaros direktorius Edgaras Briedys.
Jo teigimu, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sanatorijos populiarumą, yra kaina. „Palyginti su kitomis Europos šalimis, čia nėra brangu: pigiau nei pas čekus ar slovakus. Tad kainos ir kokybės santykis – pagrindinis mūsų koziris. Vyresnieji čia atvyksta gydytis, o jaunesnieji – pramogauti“, – pasakojo „Eglės“ rinkodaros direktorius.
Sanatorijas labiausiai pamėgę vokiečiai, lenkai ir rusai. Šiemet labai padaugėjo ir latvių.
„Eglės“ rinkodaros vadovas taip pat sakė, kad informacija apie sanatoriją sklinda per partnerius užsienio valstybėse arba tiesiog iš lūpų į lūpas. „Tie, kurie jau pas mus buvę, dažniausiai atvažiuoja dar kartą, atsiveža šeimas, rekomenduoja draugams“, – džiaugėsi E.Briedys.
Anot jo, Druskininkuose užsiimti gydomųjų procedūrų verslu lengviau nei kitose šalies vietose, nes reklamuojasi pats miestelis. Druskininkus daugelis žino ir vertina dėl čia teikiamų gydomųjų paslaugų, o ir savivaldybė deda nemažai pastangų populiarindama kurortą.

Ateities perspektyvos

Druskininkai ir ateityje ketina nelėtinti tempo. Po poros metų kurorte turėtų atsirasti naujas traukos objektas – pirmoji Lietuvoje dengta slidžių trasa. Jos vertė – apie 60 mln. litų.
„Bus dvi trasos. Dengta 380 m ilgio, 50 m pločio ir 42 m aukščio trasa veiks ištisus metus. Šalia įrengsime 400–430 m ilgio lauko trasą, kuri veiks lauke esant neigiamai temperatūrai, ant jos galėsime mesti dirbtinį sniegą“, – apie projektą pasakojo miesto meras Ričardas Malinauskas.
Be trasų, pastatytame administraciniame pastate ketinama įrengti persirengimo patalpas, barus, o apačioje – ledo areną. Projektui reikalingas žemės sklypas jau suformuotas, dabar rengiamas techninis projektas.

Žiemos depresija

O Palanga ir Birštonas merdi. Pastarojo kurorto TIC pernai užregistravo tik 3,2 tūkst. turistų, iš jų 770 užsieniečių. Miestelis esą niekada nebuvo itin populiarus, nes jį užgožia kiti, žinomesni šalies kurortai. Turizmo departamento duomenimis, Birštoną lengvai nurungia bene visi kiti – miesteliui trūksta reklamos. Tiesa, Birštono sanatorijos „Tulpė“ sekretorė Ingrida Kandrotienė tikino, kad vasarą juntamas klientų pagausėjimas, o jų nemažai atvyksta iš užsienio. Tačiau šaltuoju metų laiku Birštonas neatlaiko pajūrio kurortų konkurencijos.

Nuo sezono iki sezono

Didžiausia vasaros sostinės Palangos problema yra sezoniškumas. Palanga vasarą atrodo it didmiestis: gatvėmis nuolatos dūzgia automobiliai, kavinėse ir paplūdimiuose sunku rasti vietos. Tačiau žiemą pajūrio kurortas apmiršta. Dėl to Palanga populiarumo varžybas ir pralaimi Druskininkams.
Pajūrio kurorto savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Šatkauskienė tikino, kad parengta projektų, kuriais bandoma sumažinti sezoniškumą ir pritraukti turistų ne tik vasarą. Tačiau ji pripažino, kad kol kas realiai nieko nevyksta, o ir pramogų žiemą kurorte reikia su žiburiu ieškoti: veikia nebent naktiniai klubai ar viešbučių teikiamos paslaugos.
„Strateginiuose planuose numatyta statyti sporto ir pramogų kompleksą, organizuoti daugiau kultūrinių renginių. Be to, kasmet vis daugiau žmonių pas mus atvažiuoja ir šaltuoju metų laiku, atranda kitokią, ramią Palangą“, – tikino kurorto savivaldybės specialistė.
Verslininkai su tuo nesutinka. Anot jų, žiemą Palangoje akis bado ištuštėjusios gatvės ir lentomis užkalti sezoninių parduotuvių ir kavinių langai.